Iš kraštelio knygos

Ėjau snieguotu takeliu.
O pro šal prabėgo ragana
nepalikdama pėdų...

Ėjau. pist slyst.
Kojos  dangui mėlynam.
Pajutau skausmą galvoje.
Kaip kad dangus būtų
užgriuvęs..

Kėliausi. bet nespėjau.
Raitelis be galvos
Su savo plieniniu arkliu
nubloškė.

Dabar jau velnias žino kur
kada ir su kuo buvau,
Bet tas raitelis be galvos
Gražus princas.