Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tas lietus be atvangos skandino mane prisiminimuose. Negalėjau pamiršti tų didelių pilkšvų akių, kurios įdėmiai mane stebėdavo.

- Dori? Kaip tu? - Emilis švelniai uždėjo ranką man ant peties. - Adamas nori tave pamatyti.

Linktelėjau ir, nusišluosčiusi ašaras, nusekiau paskui Emilį, kuris palydėjo mane į didįjį kambarį. Adamas sėdėjo susinėręs pirštus sau po smakru, rankas atrėmęs į kelius, žiūrėjo kažkur už lango. Lietaus lašai nesustodami vis varvėjo ir varvėjo stiklu. Pagavęs mano žvilgsnį, Emilis paliko mus dviese.
- Užjaučiu dėl to, kas įvyko. Man tikrai nuoširdžiai gaila. - Adamas atsistojo ir, priėjęs prie lango pirštais atsargiai, tartum nenorėdamas sudaužyti, perbraukė per stiklą.
Prisėdusi ant seno fotelio kampo nuleidau galvą.

- Juk žinai, kad jūsų draugystė buvo pavojinga. Tu žinojai, kuo rizikuoji. Bandžiau perspėti, bet ta kvaila meilė tau susuko galvą. Laikei mane savanaudžiu išlepintu vaikėzu, kol pati neįsitikinai mano žodžiais.
Atgalia ranka nusišluosčiusi ašaras tariau.
- Jis buvo rūpestingas. Domėjosi mano jausmais, savijauta. Šiuose namuose to nesulaukiau. Ką aš turėjau daryti?
Atsisukęs į mane jis grubiai atsakė.
- Prisirišti prie jo nebuvo gera išeitis.
Paširdy pajutau dūrį. Tas netekties skausmas mane žudė, ėdė iš vidaus. Nervingai įkvėpusi sukūkčiojau.
- Jis buvo vienintelis mano ramstis šiame sušiktame gyvenime!

Adamas, praradęs savikontrolę, tėškė porceliano rinkinį nuo lentynos. Krūptelėjau.
- Po galais, Dori, jis buvo žudikas!
Atsistojau ir priėjau prie jo. Mūsų veidai buvo taip arti vienas kito, kad jutau jo alsavimą.
- Tu tik jam pavydi!
Jis giliai įkvėpė, apglėbė rankomis mano liemenį ir prispaudė prie pat savęs.
- Ko?
Mūsų kaktos lietėsi. Pastebėjau, kad jis  buvo nesiskutęs.
- Manęs.
Nusukau žvilgsnį. Jo rankos nusviro, nuslydo nuo mano liemens. Tada jomis jis užsidengė veidą ir nusisuko lango pusėn, atsukdamas man nugarą.
- Tu teisi. Aš jam taip beprotiškai pavydėjau. Jis pelnė tavo susidomėjimą, tavo meilę. Negalėjau to pakęsti.
Sustingau. Mano pagailo Adamo. Uždėjau ranką jam ant peties, bet jis ją nusipurtė.
- Eik, prašau, išeik. Aš noriu pabūti vienas.
Paklusau. Užlipau laiptais, bet pasukau Emilio kambario link. Užėjau pro praviras duris. Pamatęs mane, jis atsistojo, pasidėjo tabako maišelį ant stalo, priėjo prie manęs ir stipriai apkabino. Sukūkčiojusi įsitvėriau į jo marškinius ir padėjau sunkią galvą ant peties.
- Man skauda.
- Žinau, sese, žinau.
2012-12-11 13:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-16 03:55
Le Hawk
Reikėjo dėti į prozą. Kažkaip nesužavėjo - dvelkia serialu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-12 18:15
Geraširdis Meistras
Čia kuolas dėl to, kad plagiatas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą