Aš nesu tu

Aš nesu tu, kaip vanduo nėra ledas,
Kaip kylantys dūmai dar ne ugnis.
Purvini batai karališkoj menėj
Užėję kaip svečias, norės pasilikt.

Norės nusiauti, apsivalyti,
Pabūti savim naujoj aplinkoj.
Kažkas lyg pažįstamas sveikins sugrįžus,
O buvę šalia pradings jau rytoj.

Aš beldžiau ilgai ir man atidarė.
Beldžiau, trankiau duris į save.
Siautės audra, nerims visą naktį.
Užuovėjos man nebebus niekada.

Ramaus pasaulėlio ir burbulo šilto,
Aš nesu tu, man to nebereiks.
Senąjį „aš“ sumalsiu į miltus.
Aš nesu tu, aš eisiu kitaip.