Strėlės

Miškuose daug akivarų
Tamsių nakties akių
Ir juose tavo veidas dumblėtas pažvelk
Į rankas jos dar žiba
Darbais ir dienoms
Kol užgęsta
Tamsoje visi lygūs

Aš mačiau danguje vartus
Ir gėles žemyn mėtančius žmones
Neėmiau, nes išsigandau susipjaustyt
Dideliu gerumu
Išsigandau troškimo siekti ir supurvinti angelus
Išsigandau, kad nukris plunksnos
Ir per daug aš būsiu laiminga
Pilkąjam pasauly
Neišlaikys manęs žemė
Nepriimsi ir visos skaistyklos

Daug jų čia pastato
Ir alkoholikams ir dievams
O mes manom, kad matom
Kaip gydo
Bet jie ir mus ir save vėl sužeis
Strėlėmis
Iš Niobidų kratero
Savo vaikais

Tamsoje šviečia rankos
Nuo kraujo
Ir tavo
Ir mano