Tai kas liko nepasakyta...

Dedikacija V. M.
Iki šiol egzistuoja...

tiek daug norėčiau Tau pasakyti
bet su savimi kalbėtis paprasčiau...
nežinau ar suprasi
todėl bandysiu rašyti aiškiau
turbūt pameni šią vasarą
ir ta tirštą masę
aš iš tikrųjų galvojau apie Tave
(kaip ir visada)
įsitikinau, kad likimas yra
prasilenkė...
ne kūnai o mintys
ieškojau Tavęs
galbūt ir Tu manęs
kažkodėl vis prisimenu:
„Tu kalbėsi o aš klausysiu
Tu paklausi o aš neatsakysiu... „
žinai mielas mano drauge
esi man auksas
o aš Tavo brangenybė
Tu mano įvėpimas
o aš Tavo Ramybė
naktimis kauksiu
o Tu lauksi
žinau kad esi stipresnis už mane
ir nors nematau Tavęs
bet žinau kad esi šalia..
ta pati siela tik skirtingi kūnai
panašūs košmarai ir net gi gliukai
tos pačios problemos ligos ir bėdos
ir jaučiu kaip mes žengiam
kartu pėda pėdon
štai taip sukasi mintys
po tylos šydu
ir jau beveik baigiu išsirašyti
bet dar norėčiau pasakyti
kad esi ne vienas
nes aš kartu
ir kad žinai kaip prisišaukti
net tada kai Tau baugu...

<a target=\“_blank\“ href=\“http: //rasyk. lt\“>http: //www. youtube. com/watch? v=Y4vZk6v0XF0</a>