Brendant

Kaip gerai,
kad rankas ir kojas,
ir tą juodą
lapkričio vakaro lietų
ir batus – padėvėtus...

Kaip gerai.

Kaip gerai,
kad ramybę
ir taurę netuščią,
tavus apkabinimus...

Kaip gerai, kad atodūsius,
gerai,
kad tamsa į plaučius naktimi,
į lūpas – drėgnas
įsiveržia...

Gerai.

Kad ant kojų
po nuopuolio.

Ant kojų savų
po nuopolio.
Savo.

Ir dar –
kad ranką turėjau.
Mamos.
Ramino ir sakė:
“Neverk,
pritrūksi
nes ašarų”

... ir multikus,
kad...
Žūrėjau.
Apie Karlsoną.
Jis klausdavo:
“čia tu žliumbi
ar aš?
Nežliumbk! ”

... kamščiatraukis irgi gerai.

Parašysiu pasaką -
vaikui,
neturinčiam centų -
tai geriausia.