Sukurk mane iš kibirkšties šviesos,
sudėk iš trupinių ruginės duonos,
truputis saulės, žiupsnis šilumos -
ir aš einu einu per dieną
į ten, kur gęsta tylūs vakarai,
kur jau seniai seniai visi išėjo,
tu neskubėk, - ramiai sakai,
o aš einu ir vis maldauju vieno -
vienos lemties, likimo vieno su visais,
kurie seniai seniai išėjo,
man merkias tylūs vakarai,
nutilk ir man, sakau, pamišęs vėjau.