Paveikslas

Lango rėme nesikeičia niekas.
Tuščias takas ir pilkas dangus.
Jautiesi velnioniškai vienas —
Taip, Jis buvo be galo teisus.

Žingsnių aidas į priešingą pusę,
Tris kartus ne į tavo duris
Pasibeldžia, ir svetimas juokas
Surakina sukąstus dantis.

Lango rėme — tik tu ir šešėlis
Nežabotų jaunystės dienų.
Ilgesys, delnu smakrą parėmęs,
Neatskyręs pelų nuo grūdų.

Nesakyk, kad nesikeičia niekas —
Greit paveikslą įrėmins žiema.
Dievas duos, ir velnioniškai vieną
Dar pasveikins beržų žaluma.