užkalbėjimas

pagaliau atėjo
pažadėta žiema.
ją atpažinau
iš daugybės ženklų:

raudonus dobilus
geltonus obuolius
apsnigo
baltas sniegas.

pašalo ir
ant plonyčio ledo slysta
minkštos katinėlio pėdutės
(nepatenkintas pokyčiais gailiai kniaukia jų šeimininkas).

žiemiška saulė įsižiebė.
ir tik juodas ąžuolas jos
nė kiek nesidrovi -
stovi saulės atokaitoj nuogas.

tvirti žieminiai batai
valiukiškai kibina 
gėlėmis siuvinėtas kumštines pirštines:
„Panelės, kokios jūs gražios! „

pagaliau atėjo žiema.

ir tu neužtruk -----