Skausmo skara

Atleisk, kad sudrumsčiau skausmu
Gyvenimą pilkų, pilkų dienų
Iš nuaustos skaros liūdnų svajų
Nenoriu aš jos kitam padovanoti.

Ji man skirta, bet tik ne tau,
Nors šildau savo kartų skausmą
Prie karšto žaaizdro atminties,
Kurioj sudeginau voratinklius vilties.

Prie jo aš šildau dūžesius širdies
Ir nusišluostau ašarą bespalvę.
Iš sutemos einu surasti ateities,
Skausmo skara apgaubus savo naštą.