Virš vanndenų

9.

Rodos -
iškris širdis,
rankos, kojos
pasieks grindis,
o mūsų vasaros, žiemos -
virš miškų, pievų
tarsi jūros banguos,
o mūsų rudenys, pavasariai -
upių, vaivorykščių
kaspinais -
nusities į mėnulį.

O viduržiemio kaimai
kaimeliai,  miestai -
į mėnulį
rankas išties
ir kaip vaikai -
lauks nakties.

Mėnuliai, žvaigždės -
prie žemės priartės
ir visus išbučiuos -
ne laiku
prasidėjęs rytas.

Žvaigždės ges
lyg akys žuvų -
priešpilnio naktį.
Prašau Dangaus -
maldauju gražiuoju,
piktuoju,
kad pasiliktų, mano žemėje -
mėnuliai, saulės
ir mano arklio galva - šviestų
virš dulsvų vandenų.