Mezginys

Neriu giliai.
Užkabinu akį, raitau aštuoniukę.
Ištraukiu kilpą, užfiksuoju ir vėl kartoju.
Praveriu duris, sulaikau orą.
Plačiais dygsniais, nutriušusia skiaute lopau geliančią sielą.
Ratelis sukasi, vaikų nėra, siūlelis plonas nutrūksta, deja.

Nuo aukšto kalno rieda juodas kamuolys.
Kliudė virbalą, giliai įsmigo senolės širdis.
Praveriu langus, semiu lietų.
Staklėse iškyla praeities audinys.
Adata duria, meilės nėra, suplyšta į skiautes bevaisė, ilgo vakaro malda.


Avelė prakartėlėj kruviną siūlą veria.
Mezgu saulę, reikia šilumos.
Užveriu langus, uždarau duris, išgeriu lietų.
Naują raštą, nuodėmingą pradėjimą,
Kryželiu badysiu ir dėsiu prie širdies.