Sudužo ruduo man į vidų -
kam gi reikia sugrįžti atgal.
Vis kvėpuot savimi,
vis tuksent į šoną žiemai.
Nuogumu dangstėmės nuo skaudžių prisiminimų.
Buvo gera.
Buvo.
Tu neklausk, ar sugrįšiu
ir arbatos nevirk.
***
Kur be žinios dingsta mintys,
Trupini save tai pirmyn, tai atgal.
Prieš mane naktimis tu jautiesi mažutis
Ir aš klausiu,
ar tiki savimi, pabaiga, pusryčiais, mirtim...
Pažiūrėk paukštukas už lango apako