Paprastai apie vakarą

Sausas vakaras ropščias ant stogo,
Leidžias kaminu, kaip kalėdų senis,
Bet dovanų nepalieka, tik tamsą
Paskleidžia iš po apsiausto
Ir užpučia židinio liepsną.

Tada dygsta pasakos stiebas,
Šaknys pamatą griauna, o žiedas
Dangų brėžia ir plyšta į debesis,
Iš kurių kartais lyja sapnais.