Vientisumas

Kiekvienos kūno ląstelės
Šaukia balso tavo
Gailėdamos nepaleis
Proto likučio savo

Jis staugia išsikraustydamas,
Sustato visas vazas
Dugnu į žvaigždes,
Nugręždamas pasaulio mases
Į tuščiai laktas paliktas

Sušauksiu tavęs nevertos eilutės
Paženklintos  sudžiuvusios levandos
Ant tavo laibos krūtinės
Nukirsime skausmo galvotos
Maldos. Degtinės!

Sveikoji aš
Mokinsis dalintis iš šaknies,
Nuo medžio nukirsto neš
Gaivą kitiems

Iš po sintetinio šilko
Prasikasus nesveikoji
Pasiilgs tavo ilgo
Šypsnio mosto

Prieš suleidžiant dantis
Į naivumo širdis
Prieš galandant dantis
Atšipusio žvėriškumo
Į tavo savastį
Pasiglemžusį skrandį

Taip numirsime
Išmaldavę kaimo dėdės
Aguonų piene
Mirkytos kriaukšlės