***
Žinau, kad skaitai Tu mano eiles...
Žinau, kad tai keista matyt iš manęs.
Matau plačią šypseną Tavo veide.
Bei gilią duobutę Tavo skruoste.
Žinau, kad šypsaisi, žiūri į gėles...
Žinau, kad labai pasiilgai manęs.
Ir nors dabar man be galo sunku,
Visa tai Tau rašau su dideliu skausmu.
Žinau, kad galvoji: „Kodėl taip darai? „...
Žinau, kad galvoji: „Kam visa tai? „.
Nors aš daugiau taip nebegaliu,
Bet toliau Tau rašyti eiles ketinu.
***