Laba diena.
Būkime geri . Būkime rūpestingi .
Sėdžiu sau ant susmurgusios sofos, draugauju su savo isterija. Ji vis dažniau nusprendžia mane aplankyti ir vis dažniau apsistoja ilgiau nei aš pati norėčiau. <būk savarankiška > ... <
Gyvenime ieškau aš savo vietos, nes niekad nesusimasčiau net kuria kryptimi man keliauti. Tiesiog lengvai ir paprastai jaučiau, kad esu kitokia nei kiti. Nenoriu to, ko nori tu. Noriu laisvės. Bet ei, drauge, tuo mes ir nesiskiriam.. Nori jos visi. < Tu esi savarankiška >
Užsikrovusi atsakomybę ir rutiną aš sau linksmai žengiu ... Paskui pradeda skaudėti ir kartkartėmis sustoju.. Paskui suvokiu, kad mano mažytė palydovė svajonė yra pasislėpusi giliai ir visai nesiruošia
rodyti man kelio, todėl bedu pirštą bet kur ir pasuku ton kryptim.
Esu didėlė ir atsakinga mergina. Graži, sveika . Apvalus žandukai byloja, kad užtenka pinigų pavalgyti ir laiko pagulėti būna. Tiesiog pats žydėjimo metas . O aš nebenoriu . <... > Esu kaprizinga, užgeidi isterikė. Nedomina gražus gyvenimas su savaisiais portretais, negaliu būti monotonijos draugužė ir klausytis visų kitų norų . Esu visiškas chaosas . Per ilgai buvau vėjavaikė gyvenanti šia diena, nes dabar jau net tai užkniso atsiprašant . AŠ noriu savo tikslo, bet gi jo nori visi. Tai gal stokime, mieli draugai, į eilę, iškelkime aukštai rankas ir... Ir klykime, rėkime, draskykimės . Tikslas neatsiras, bet bent kažkurią mažiausiąją akimirką pajusit skonį, kokio turėtumėte siekti kiekvieną dieną. Pasakyčiau jums koks jis, apibūdinčiau smulkiau. Bet negaliu.. Ogi negaliu, nes pati nedariau to niekada, nedariau nes esu bailė, esu gyvenimo vergė. Ir ne, jis nėra dėl to kaltas. Aš pati tokį sukūriau, ne tai, kad leidau būti kontroliuojama, aš kaip tik buvau visiškai be kontrolės, leidau, kad mane nustumtų taip giliai į tą šikną .