daugiau nesiprašau būti
išleidžiamas
nes kai išaugu laisvėn
nebejaučiu
skirtumo
ar aš jau aš
kai laisvas
ar aš jau laisvas
kai aš
ir kada iš tiesų
išeinu
ir kada
grįžtu
nebejaučiu
dūstančios žemės
neužuodžiu vėjo
tik sukuosi tarp
ten ir čia
kol suprantu
kad visai nereikia
bėgančių akių
pasiutusių pirštų
nuo atsargumo
įraudusių
žingsnių
nereikia antspaudo
pasirašyti
patvirtinti
žinojimo kuris
pats nuo savęs tik
sunkėja
o nebūdamas
darosi lengvas
nereikia
kitaip žiūrėti
nereikia matyti
tik jausti kaip
įšyla nuojauta
kaip žingsnis
gilėja
kol įtraukia savin
kad iš naujo
leistų
išaugti