Kai nustoji šypsotis
Ir akys prapliūpsta lietum,
Kai jautiesi lyg medis
Blaškomas vėjo:
Žaluma nebeguodžia
Ir saulė netviska,
Ir jauti, kad pasaulis
Nebuvo sukurtas liūdėt.
Kai pasijauti angelu,
Bet be sparnų-
Negali net pakilti
Ir tuščia viduj...
Apsidairius aplinkui-
Visur tuštuma, -
Nežinia tiesiog veda
Ten, kur tamsa.
Tamsoje nėra kelio,
Tik miglotas dangus, -
Pradingsti tamsoje
Ir išnyksta žmogus...
Lieka pėdos smėlėtos
Pilko rūko fone,
Visos mintys palieka-
Nežinia galvoje.