Kai pažiūri: jo liūdnos akys-
Rugiagėlių žiedai žydri,
Kai pažiūri, matai bedugnę,
Ne tą kurioj prasmegt gali.
Tos akys – jos dangaus tyrumo
Apsiblausia rudens metu,
Ir pradeda jos lyt kai liūdna
Ar būna širdžiai neramu...
Bet pakelia akis į dangų
Ir tampa jis vėl savimi,
Tikėjimas, viltis ir meilė.
Ir dar svarbiau ugnis širdy.