Kasdieną aplankai tu mano kiemą
Tik ateini čia kūnu, o ne siela
Gyvenimą matai tu savanaudį
Bet būdamas man Saule, tu debesėlius gaudai
Lengvapūkiai norai galvoje tau žaidžia
Ir nepagalvoji tu - gal tavęs man reikia?
Kiekviena sekundė tyloje neegzistuoja
Tik vienatvę pertraukus ji bėgioja
Aš savo gyvastį paskyriau tau
Gal jau tada, kai tu juokaudamas tarei man „miau“
Be sąlygų sunku man išgyventi
O tau jau per tamsu, todėl bandai manęs tu vengti
Vienintelio ko trokštu aš - tavęs
Sunku užpildyt tau širdies ertmes manas
Šitoks mūsų tas gyvenimas, tačiau
Galėtų tava siela būt prie manęs arčiau.