Mintys pagal V.A. Mocarto „Requiem“

Tarp marmurinių sienų vaikščioja dvasia,
Priglusdama prie mano, tavo rankų...
Tarp marmurinių sienų vaikščioja dvasia,
Nekildama aukštai į dangų....

***
Šalta man, kai vietos nerandu.
Visų namai aklai užsklęsti...
Norėčiau taip užeit, pabūt kartu,
Bent prie žvakelės tyliai pasimelsti.

Atverkite mintis ir širdis kuo plačiau,
Juk su jumis kadaise gyvenau...
Lai mano pėdsakai išliks,
Tegul jų neištrins mirtis...

***
Gyvieji, ruoškitės išeiti...
Ir džiaukitės, kad kelią turit.
Gyvieji, ruoškitės išeiti...
Kol dar žeme šia vaikštot,
Jūs džiaukitės, kad kelią turit.
Ir nepamirškit niekada,
Ateis lemtinga valanda,
Kai Viešpaties švelni ranka
Lig Paskutinio teismo palydės.
Gyvieji, ruoškitės išeiti
Ir džiaukitės, kad bus kam palydėt.
Gyvieji, ruoškitės išeiti....

***
Ištieski ranką man, Dangau,
Aš pas tave atkeliavau.
Ant žemės vietos man nebėr...
Ištieski ranką, pagailėk.
Gal daug kuo, daug kuo negeru
Įskaudinau kitus... Tikiu,
Kad sielos atgaila tyra
Bus išklausyta, suprasta.

***
Vardan saulės ir dangaus
Sakau visiems: „Atsiprašau,
bet šiandien eiti privalau.
priglust prie Viešpaties altoriaus,
save, kaip avinėlį paaukot. „
Lai džiūgaus raudanti minia,
Lai šlovins, Viešpatie, tave,
Kad pašauki gyvent iš naujo
Laisva dvasia (be kūno ir be kraujo).

***
Juodi kostiumai... ir giemė...
Čia triuškinanti, čia švelni.
Verkia smuikas.... vėl raudoja altas...
Visiems kartu - susikaupimas šventas.
Giesmių ir muzikos sraute
Vis susimąstom... apie ką?

***
O, apgailėtina dvasia,
palik mane, palik mane.
Šiam sielvarto gilaus klane
tegul gulės tik vienuma.
O tu pakilk virš nebūties.
Ką tarė Jis lai ištęsės.
Atėjo laikas, valanda,
kada palieki žemę šią...
Su meile jai ištark „Sudie,
o, apraudotoji, sudie... „

***
Vienuolės baltosios keliauja.
Dalina kiekvienam po saują
Tikėjimo, vilties ir meilės...
Vienuolės baltosios keliauja.
Ir kiekvienam, dykai į saują,
Įdėję meilę, viltį
Tikėjimo ramaus palinki....

***
Švelnutis balsas tarp altorių
ir mintys gilios... ramuma...
Tokia keista savijauta,
kai gieda „Requiem“ bažnyčioj,
Prikaupia širdys...
Gal netyčia susimąstai:
Kiek gero ir kiek blogo padarei?
O juk už viską atlygis gausus.
Tai koks tas kraitis mūsų bus?
Švelnutis balsas tarp altorių
Mums žada pragarą ar rojų?