Baimė

6.

Priėjau arčiau
ir pamačiau -
šalta, šilta Baimė
lyg balta dvasia
ir aš, ketinu sužinot
ar didelės - Baimės akys
ir kas slepiasi jose -
ar užgrius, Baimės šešėlis
lyg medis išniręs
iš nakties?

Vasaros kūnas
lyg kelmas sunkus
ir ant kaklo, kaktos -
žiedai, pumpurai -
tarsi žodžiai
ir ateis valanda
ir prasižios,
Baimės gerklė
alkana ir nuoga
ir nuvys -
nepaprastos gėlės,
nepaprasta žolė.

Iš tų namų -
nebėgsiu, pabūsiu -
tušti kambariai, kiemai,
o tų, kambarių -
visas tuzinas
ir prieangis murzinas
ir ant palangės - katė Zylė
ir užėmę žadą -
nukritę lapai primena
medaus, obuolių pyrago
o ne Baimės kvapą
ir išnyra aviliai
prieš akis ūmai.

Išsirenku peilį, kirvį,
aštrų žvilgsnį
ir priešintis Baimei
nepatariu,
o tu, Lina -
nekeisk plaukų spalvos
mane, iš proto varančios,
o atėjus nakčiai -
išvarysim Baimę
ir apsisiausim
lyg apsiaustais -
tamsa, drąsa
ir numirs, mūsų baimės
niūresnės ir už Mirtį
ir gims lyg kūdikiai -
nauja esmė,
nauja prasmė.