... tądien nepaskendo jis
nei arbatoj nei vyne
nei piene
gėrė vandenį
puodeliais dideliais
retkarčiais sau
rodės panašus
į arklį ar į jautį
(pasakotojas:
tuoj aš apsiverksiu)
lūpos graudžiai
geriant švietė raudoniu
ir krutėjo tarsi kūdikio
išalkusio prieš pietus
nes pasididžiuoti ji
tą dieną tenorėjo
tiktai marškiniais baltais
kurie lyg vėliava plazdėjo
kurgi pasislėpę tai
kas daugiau už erotiką?
kurgi tai
kas nesuvaldoma?
elgesys jos teigė
kad tai nesuvalgoma
(akimis ir vidiniu
srautu veržliu)
„pasipuikuoki
pavasarišku polėkiu
kuris ir akmenis
išmestus į krantą
kitoj šviesoj parodo“
„na ir kaip jis nesupranta
kad man prieš jį
manekene būt nusibodo... “
atsivertė knygos puslapis
kuriame jų žodžiai
buvo vietom susikeitę...
ir dabar jau ji kuždėjo:
„mano manekene... “
o jis daryt ką nežinojo
nuraudęs panarino galvą
lyg pirmąkart ant podiumo
užžengusi mergaitė...
2003-10-27