Savižudžio gyvenimas

Uždarau save mediniame karste
Likimo pirštams tyliai pasijuokti,
Uždarau beviltiškai sutirpusias rankas
Atremdama į braižomą kas dieną stiklą

Šukė šen ar šukė ten?
Raudoname fone tirštėjanti bedugnė...
Žiojėja tenai, kažkur kairiajame šone
Apgraužta betirpstanti savigarba.

Aš uždarau save mediniame karste
Išsiilgusi rasom sakų išplauto kvapo
O matau tiktai sliekus taip godžiai
Ryjančius mano kūno aromatą.

Ir dar daug kartų atiduosiu
Iš žemės grumstų sudėliotą auką,
Ir lygiai tiek pat kartų leisiuos
Tyliai sukt ratus maitėdžiams grifams.