hmm
gražu... dangus mėlynas,
saulė šviečia į akis...
šilta ir ramu širdy.. net keista
žiūriu į tave, mylimuoju vadint negaliu (nes myliu tik aš- o gal tai manija ir užsispyrimas)
tu toks mielas ir mane užsispyrėlę kadaise tramdei, o dabar?
negali atleist. tau sunku, kad tave skaudinau, buvau pašėlus, kaip jūra, nemačiau tavęs, nors tu buvai laivas plaukiantis mano pašėlume....
aš rami. jau. tai skamba girdžiu- juokingai
mano apgailestavimai ir atsiprašymai pamačius klaidas-
užrakina kaip raktai ausis.
širdį. tau sunku. ar man? nesvarbu. kiek galiu būt svarbi pati sau
p. s. ganėtinai sprangios eilės (atiprašau iš anksto, jei nepataikiau);)