save gulintį
skamba telefonas
-Lozoriau,
kelkis stebiu lubas
už lango sninga ir sniegas
šnibžda: „Lozoriau“;
kelkis, sako neplautų
indų kriauklė, kelkis
lodoriau o aš guliu ir
galvoju kur aš paslydau kur
galvoju kur ta šaka
už kurios užkliuvau, turbūt
prie kriaušės, saldžios
rudeninės
tą dieną
kai ji pabaigė
gerti saulę.