Penkiese prieš piratų mafiją. ( I skyrius. 1 dalis Alisa)

-labas rytas, miegale! - suriko tetulė Beata Alisai į  ausį. - Tau jau laikas keltis!
- Kiiieek valandų??? - neatmerkusi akių suvapėjo Alisa.
- Po penkių dešimt.
- Ryyytto? -nusižiovavo Alisa.
- Vakaro. - atsakė tetulė.
- O Šventas Kazimierai, vėl pramiegojau darbą! - Mergina atsikėlė ir pradėjo rengtis.
- Tu labai skaniai miegojai... Nenorėjau trukdyti tau vaikščioti po sapnų karaliją! - nušvitusiomis akim pasakė Beata.
- Teta, -atsisuko Alisa . - Man jau 21 metai, aš nebetikiu tom tavo karalystėm, o beto... PER TAVE MANE IŠMES IŠ DARBO!
Alisa nuėjo į tualetą ir, nusipraususi, pradėjo dažytis.
- Bet prieš pusę metų tu tuo tikėjai! - nesupratusi, lyg mergaitė, nuliūdo tetulė.
- TETA, - pradėjo irzliai už vonios durų kalbėti Alisa. - Juk mes jau išsiaiškinome, jog visos tos Skrybėlių ir Raudonkepuraičių nesąmonės buvo dėl to, jog po mano langais augo kanapės!!!
- Tai tau ankščiau netrukdė...
Bet Alisa jau buvo išbėgusi laukan. Ji gyveno priemestyje, dirbo advokate ir stengėsi pamiršti visas tas Narnijas ir kitas kvailystes. Ji net sudegino Skyrbėliaus dovanotą knygą - „Mūsų ir jūsų botanika“.
  Mergina įsėdo į automobilį, pasitaisė švarkelį ir pradėjo važiuoti.
  Važiuodama sumanė nusipirkti maisto. Užsuko į (kaip ji pati vadino) Storulių kioskelį. Pro atidarytą mašinos langa ji suriko padavėjai:
- Ei tu, ar girdi? Norėčiau mėsainį - „Bratenbig maksteaks“
  Padavusi pinigus ir pagriebusi mėsainį toliau tesė kelionę. Važiuodama pradėjo valgyti. Netikėtai, viena grietinėlės dėmė užtiško jai ant kelnių.
  Alisa pasisuko žemyn  ir pradėjo jas valyti. Staiga išgirdo bumtelėjimą ir sustabdė mašiną. Išlipusi pamatė prie rato gulintį kiškutį su mažu laikrodžiuku.  Jis Alisai buvo kažkur matytas.
- Tai ką man dabar daryt? - suklykė Alisa.
  Paėmusi negyvą zuikutį už ausų ji pradėjo eiti link krūmų. Eidama nepamatė duobės, tad į ją įkrito.
  Daugiau Alisa nieko nesuprato. Ji krito, ir krito, kol atsirado ant šalto grindinio...