Baigia iškristi lapai,
medžiai beveik nuogi.
Lapais nuklotas takas,
lyg nebūtis slogi.
Draikstosi vėjyje lapai,
nereikalingi ir svetimi,
rodos agonijoj blaškos,
pageltę, alsuojantys mirtimi.
Šūsnys tų lapų prikritę,
greit užpustys juos žiema...
Lemta, žinau, vieną rytą
kristi, kaip lapui ir man