abipus

jau daugiau kaip visą gyvenimą
tarp mūsų glūdi tos pačios akys
nuomonių ir sąmonių portalai,
o kaip stumiasi pro juos individai,
lytys ir šūsnys kitokio asmeninio
popierizmo, o šventieji mano,
kaip lenda į akis braunasi dievaž
ir šmėkščioja murmėdami
savo slaptus vardus ir adresus
diktuoja savo testamentus nelyg
rytojus neišauš ir privalu neišaušti
kartu. žavu, nerandu kito žodžio.
matyt žavu.
o ypač kai užmiestyje sutinki
praėjusio šimtmečio senbuvį
besiūbuojantį itališką skėtį ore
virš savo galvos po lietumi ir
it prieš Dievo vietininką žemėje
pasijauti per kukliai suformuotas
iškamuotas klaustrofobijos
išdarinėtas per visus galus
po perkūnais.
pavydžiu svoločiams iš pačios
bedugnės dugno aprūkusiems
it prekiniai vagonai, pasišventusiems
nuogai gyvenimo erotikai
stipriam išgyvenimo seksui
pigiai pragyvenimo herai.