Motociklas

2.

Negaliu
pasikliaut
motociklu,
kaip geru žmogumi -
riaumoja
motociklas
ir liuoksi kiškiai, stirnos,
ir juokiasi,
mano motociklas -
net žemė dreba,
o virš kelių, tiltų -
šermuonėliai stirkso.
Beržai, klevai -
pakelėmis bėga
ir debesys
iš paskutinio sniego -
besmegenius lipdo
ir kaip vištos - debesys
kiaušinius deda
ir beržų, klevų
kepurės dega
ir žiema
lyg jauna moteris,
po žvėrių
kanopom puldama,
ir juos gindama -
ištirpsta, ištežta -
meilės, laimės
geisdama.

O aš - geriu,
ištvirkauju
ir tave ir save
žudau
ir nuo Guntos žodžių,
kaip šermukšnis
išraudau
ir lyg arkliai
mane trypia vėjai
ir sprunka į šalis -
eglės, pušys
valsus,
kadrilius šokančios
ir krinta,
nuo kulkos -
pasiutęs vilkas,
ir krinta - briedis,
o motociklas -
per petį tapšnoja -
šniokščia, juokiasi,
o kiškiai - žiopliukai -
motociklą vejasi,
vėją vejasi.

Ilgai skridau
lyg paukštis
ir staiga
lyg iš medžio
nukritau
ir tapau -
žmogumi
ir visus pinigus
atidaviau tau
ir visus briedžių,
stirnų ragus -
atidaviau tau.
Šautuvus, šovinius -
medžiotojams
gražinau,
skolas gražinau,
o ne laiku, atėjęs
pavasaris -
visas mano stygas
sustygavo
ir apsuko galvą
ir aš, nusiritau -
nuo aukščiausio
kūrybos kalno
ir užlipau
meškai
ant kulno...

Ir aš, negaliu,
be šautuvo -
pasikliaut motociklu -
riaumoja motociklas
ir liuoksi kiškiai, stirnos
ir juokiasi - iš manęs
mano motociklas,
net žemė
po kojomis dreba.