Šūdai ir myžalai,
Myžai ir šūdai,
Bobos liūdnos aplinkui,
Menas skina serbentus,
Ir nėra niekam vietos,
Rasų kolonijoj ankštoj,
Aptriestom sienom,
Minkštom erdvėm.
Kam man davei,
Šį protą,
Jis yra išgalvotas,
Labiau nei pilvas mano taukuotas.
Plaukai pražilo,
Akys ištino,
Jau nebėra rausvo blondino,
Serenada nutilo.
Eilės ir Peiliai,
Rimas ir Ikis,
Mėlynas plikis,
Elena paseno.
Kai ilgas šuolis,
Į artimo glėbį,
Nugriebia miškas mano šėšėlį,
Viskas prailgo,
Išseko trofėjai,
Ginklus sudėję,
Laukia gerbėjai.
Vienas, aštuoni,
Viena ir du,
Pilka paltuką,
Grūdam į spintą,
Kandis tegu senienomis minta.
O man dar reikės grumztuką ne vieną,
Paleisti į duobę iškastą vėjo...
Eilutės ir Eilės,
Stulpeliai ir Peiliai,
Stulpai telegrafo,
Ir Excel‘io žaizdras.
Enigma šifruota,
Apgraužė kolibrį,
Traukia šalna
Per merdintį Vilnių.
Zuokas herojus,
Spalvotas rytojus,
Kėdės, staliukai
Žydri agurkiukai,
Mėlynos viltis,
Ir baimė žaibų atėmė stiklą iš kūdikio pirštų,
miršta tik tas, kas būna pamirštas.
Pamiršta kas sena,
Kas sieloj gyeno, kas slėpės ilgai,
Tarp klijų ir dervos,
Neliko bangelių ant mano galvos,
Suskyla, susvyla, ištęžtą,
Fucking ir Shit,
Kaip bybį man nežta.