kai ilgesys stipresnis už pažinimą

manęs dar nepažįsti
nežinai kokios mano naktys 
kiek jose spalvų
ir kuriose užuolaidų klostėse
slepiasi sapnai
tik paryčiais
pasirodyti išdrįstantys

dar svetimas tau
mano ilgesys
atsėlinantis prie tavo slenksčio
lyg katinas
prieš patekant pilnačiai
kada laiškanešiai užmiega

dar nežinai
kodėl taip tyliai į langą beldžia
lietaus pirštukai
nesupranti ką sako vėjas
nutupdęs pirmą snaigę
tau ant skruosto

dar nežinai
kad mano dienos bespalvės
dar nepažįsti manęs
mylimasai mano