vėjo daina

jau lygiai po metų
aš eisiu be batų
atšipusiais bėgiais
senaja gatve
kur Nemunas teka
ir Neri sukanda
sudilusiu veidu
regėti tave

ko mintys ne drįsta
vėl akys išduoda
tikėjimas aklas
sugrįžt pas tave
tik laužas užgesęs
ir dūmas pajuodęs
o gėris vėl klupdomas
kraujo klane

tad lašas po lašo
sekundes dėlioju
užmerkiu akis
ir palaima jau čia
sustirusios rankos
sustirusios kojos
širdis tiktai daužos
kaip vėjo daina