Tu didis artistas stebuklus darąs
Arenoj dižiulėj
Gal tūkstančių keletas
Spektaklį šį žiūri.
Tu pakyli ir vėl griūni,
Paduodi – imi,
Tau tai padaryti
Lyg juokai vieni.
Gimei tu mažu,
Bet vertas tapt karalium,
Už nuopelnus Lietuvai
Mylim visi.
Tu didis artistas, bet ką tu mąstai?!
Kur protą padėjai, juk širdį tik žaliai,
Nusidažiusios mintys, o tu tiek vargai,
Aplink pasauly keliavęs – namuos nebuvai.
Tu vertas vien liaupsių,
Bet jei atvirai –
Aš nekenčiu Ryto,
O ten tu Šarai žaidei!