Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







RAKTAŽODŽIAI:
Už drąsą būti savimi – baudžiama
Iššūkis – galimybė pabusti
Saugumo jausmas – baimė patirti
Atstūmimas
Apatija nemotyvuotas, neveiklus
Destrktyvus
Gėrio ir blogio sąlygiškumas
Žiūrėti ir matyti

VEIKĖAI:
M- Mefistotelė – Velnias, blogis, žinojimas ir matymas. Tokia lipšni, kiek gundanti mergina, kupina ironijos ir paniekos visuomenės ir žmogiškiesims reiškiniams.
F – Faustas – 17 metų vaikinas – labai impulsyvus, greitai reaguojantis, patiriantis daug gyvenimiškų iššūkių ir savaip į juos reaguojantis.
M – Margarita – „plaukiojanti“, sunkiai realybę suvokianti mergina, gyvenanti mažame siaurame pasualėlyje, bijanti patirti, melancholiška.
V – Vagneris – Fausto bičiulis, inteligentiškas ir pasinėręs į knygas ir mokymąsi.
T – Tėvas – Fausto tėvas, agresyvus ir impulsyvus vyras, smurtaujantis šeimoje.
M – Mama – moteris vaidinati auką ir su malonumu prisiimanti aukos vaidmenį šeimoje. Tačiau tai daro nesąmoningai.
G – Gydytoja – akademinė psichiatrijos gydytoja, visiškai neturinti empatijos jausmo – žinanti kaip gydyti tik iš vadovėlių.
S – Slaugius – Vyrukas „Spinta“ – fizinė jėga.
KS - Kaunteris Straikas – atsikišusiais dantimis su storais akiniais vaikis, kuris vedžiojais susavimi visur kompiuterinę pelę, ją maitina. Jis toks lyg ir nučiuožęs moksliukas. Nuolat persikūnyja į kompiuterinių žaidėjų herojus ir kalba anglizmais ir terminais geimerių. Susikaustęs, kampuotų judesių, kartais kalbėdamas užsikerta. Perdėm didelis entuziazmas jo judesiuose ir kalboje, netinkantis jo amžiuje. Atsisako galvoti ir priimti sprendimus. Paklaustas rimto klausimo purto galvą, užsidengia ausis ir sapalioja kažką iš savo srities.
BSV - Bėganti su vėju – žavi mergina, kuri yra labai žaisminga. Tuo pat metu ši panelė yra be proto tiesmuka, nuolat sako tai ką galvoja. Už tai ir buvo čia uždaryta. Negali pakęsti melo ir neteisybės. Kartais pasireiškia agresyvumo protrūkiai, kurie tuojaus pat virsta žaismingumu. Nepaprastai greita nuotaikų kaita. Įsivaizduoja esanti indėnė, pavadino save „Bėganti su vėju“, sako, kad vieną dieną iš čia pabėgs.. su vėju...
VPV - Vaikas prie vežimėlio – vėliau Faustas – nepaprastai agresyvus, nemokantis kalbėti, prie vežimėlio pririštas paauglys. Jis tik staugia, garsiai šnopuoja ir leidžia visokius garsus, kuri atstoja jam kalbą. Sunkiai sukoncentruoja dėmesį, negaliu ilgai žiūrėti į vieną tašką, akys nuolat bėgioja. Ramus būna tik tol, kol jam suleisti vaistai, likusią dalį neramiai musitosi, staugia šaukia ir bando ištrūkti iš vežimėlio prie kurio yra pririštas. 











I DALIS

I. VEIKSMAS
(Mefistotelė ir Faustas žaidžia pokerį. Sapnas. Veiksmas vyksta lovoje arba šalia lovos)
M - Žaidžiam iš to, kas liko
F - Tai, kad aš nebeturiu nieko
M - Turi
F - Viskas baigta, triūsikų tai jau tirkai neatiduosiu!
M - Turi save
F- Save?
M - Taip save. Tokį minkštą odos gabalą su dviem žybsinčiom akytėm.
F - Bet čia juk aš – negaliu žaisti iš savęs.
M - Gali. Tu priklausai sau. Bent jau kol kas...
F - Gerai viskas, gal jau baigiam
M - Būtent – reikia užbaigti. Ar išdrįsi žaisti iš savęs?
F - Ką tuo nori pasakyti?
M - Jeigu aš laimiu – tu priklausysi man.
F - O jeigu aš laimiu?
M - Tu nelaimėsi..
F - O ką jeigu aš laimiu?
M - Tu    ne lai mė si! Žaidi?
F - O ką reiškia priklausyti tau? Ką man reikės daryti?
M - Nieko.
F - Nieko?
M - Taip nieko. Tu tiesiog priklausysi man. Kiekvieną rytą atsibudęs žinosi ir suvoksi kad esi mano nuosavybė. Kad yra kažkas aukščiau už tave, kuris valdo tavo gyvenimą. Galbūt jis nieko iš tavęs neprašo, galbūt tu net nesijauti, kad priklausai kažkam, bet tu nuolat suprasi kad nesi savo paties šeimininkas. - Pradžiai man to pakaks. 
F - O paskui?
M - Vėliau aš pasisamdysiu avį
F - Avį?
M - Avį kad prižiūrėtu tave ir kitą mano nuosavybę, kitus tokius pat kaip tu.
Tuomet tu priklausysi aviai, kiekvieną rytą atsibudęs suvoksi kad kažkas valdo tavo gyvenimą ir kad tas kažkas yra avis. Tu pavaldus aviai. Tu avies žaisliukas. Leisiu tau gyventi, dirbti, linksmintis su šia mintimi.
F - Aš nebijau pralaimėti! Jei aš laimėsiu tada tu, tu tu, tada tu priklausysi man!
M - O ką tu su manim darysi (JUOKIASI)
F - Tu tvarkysi mano kambarį ir darysi viską ką tau liepsiu!
M - Skamba baisiai (JUOKIASI) bet sutinku. Tai verčiam?
F - Verčiam! Viena pora išėjo pasivaikščioti (MAIVOSI SU KORTOMIS) ir sutiko antrą porą – HA – dvi poros!
M - Tu priklausai man ir mano aviai. Pilna troba.
F - Bet tu negalėjai, aš sekiau kortas, aš mačiau!
M - Miegok ramiai, tu esi mano, tu nebepriklausai sau. Aš žaidžiu ne kortomis, o žmonėmis. Jeigu pateksiu į stambesnį turnyrą, žaisiu tavimi, Nors kol kas tu dar ne koziris, tu man primeni JOKER, žinai, tą kvailą alsuojantį šuniuką (PASIMAIVO KAIP ŠUO) su karūna.
F - Apsišik galvą, niekam aš nepriklausau!
M - Labanakt, ramiai miegok.
F - Susikišk tą ramiai... sau ramiai į užpakalį.
M - Kaip pasakysi (JUOKIASI)
(FAUSTAS IŠEINA)
Tik pardavęs supranti ką turėjai. Žmogaus siela toks pažeidžiamas dalykas. Ją paliesti trukdo tas odos maišas, bet vilties suteikia žybsinčios akys. Kelias yra, kartais jis skausmingas, kartais reikia trenkti savo geriausiam draugui į veidą ir sušukti:
„Bliamba lopas atsibusk, atsipeikėk“
(KOŠIA PRO DANTIS) atsibusk.
(Kartoja vis tylėjančiai) atsibusk, atsibusk, atsibusk.....
II. VEIKSMAS
(ŽADINTUVO  GARSAS)
(Atsikelia Faustas, pasirąžo, pamato kažkur lentynoj pliušinį žaisliuką avį, prieina, demonstratyviai nusilenkia jai, atsiklaupia, tada atsargiai paima, duoda stiprų sprigtą ir avis nuskrieja į kambario kampą. Ironiškai nusišypso) Užsideda kuprinę ant pečių ir išeina, išeidamas numeta ant žemės lovos užtiesalą)
(Scenoje pasirodo vagneris. Pataiso paklodę kuri mėtosi ant žemės, pasigirsta paukščiukų garsas. Ruošia pikniką, Atidaro vyną, paruošia taures, sūrį, alyvuoges ir pan.. 
Pasirodo Margarita.)
V - Aš čia kai ko laukiu. (priekaištingai)
M -  oi, atsiprašau, aš tik pro šalį ėjau.
V -  Atsiprašymo neužteks
M -  Tu mane pričiupai, ką dabar man reikės daryti
V  - Užsimerkti
M -  Aš tokia baikšti silpna mergaitė, viena parke, o tu man sakai užsimerkti?
V -  Taip [Margarita užsimerkia, o Vagneris švelniai paguldo ją ant žemės, pats prigula šalia, laikydamas gražią gėlę]
M -  Vagneri – tu toks romantiškas! Nįsivaizduoji kaip man sunku be tavęs. Kiekvieną kart laukti
V -  [Uždengi margaritai lūpas ir padainuoja kažką gražaus]
M -  Reikia pasakyti Faustui. Kartais aš jo bijau. Kasdien jis vis keistesnis.
V -  Ir aš pastebėjau. Jis turbūt įtarinėja mus.
M - Bet aš nenoriu jam meluoti, daug kartų bandžiau pasakyti, bet jis taip žiūri į mane, kad atrodo visą pasaulį man po kojom paklotų. Jis atrodo toks vaikas, kad tas žodelis kurį aš jam noriu ištarti sunaikintų jį.
V -  ir tu toliau būni su juo. Ir su manim. Margarita – ilgiau taip nebegalim.
M -  pakentėk dar, o dabar apkabink mane, man labai sunku.
V -  Juk žinai kad aš visada tave saugosiu.
{Pro šalį eina Faustas, pamato juos, pamato, kaip jie pasikabina, glosto vienas kitą]
F - Vagneri, mano brangus drauge, aš taip džiaugiuosi kad turiu tokį nuostabų draugą kaip tu, ar ne, Margarita, jis nuostabus?
Tu turbūt gali daugiau man papsakoti, koks jis nuostabus?
[Trenkia Vagneriui, tas krenta ant žemės]
M -  Faustai nereikia!
F -  O Margarita, mano miela margarita, kokia tu graži šiandieną, leisk aš tave pabučiuosiu, kaip ten reikia, gal Vagnerio paprašyti kad pamokytų mane? taip pabučiuosiu, kaip niekad!
[Bando pabučiuoti Margaritą, ji traukiasi, Vagneris parbloškia Faustą ant žemės]
V -  Faustai, viskas baigta, susitaikyk. Margarita su manim, nebelįsk prie jos, nes kitaip............
F -  Nes kitaip ką? kitaip ką? Ką kitaip?
V - Eime Margarita
F - Margarita, Margararita, ach kodėl kiekvieną rytą. \
      Saulės gaisro ištirpdyta išnyksti tu Margarita.......
F - Sušikta, plaukuota, smirdanti ranka nekarpytais juodomis panagėmis nagais lendanti man pro gerklę. Iki alkūnės. Bandanti išrauti tai, kas liko.
Drugelis nuo kirmino ne tiek daug skiriasi. Pilve jie skraido, bet tada vieną akimirką jiems visiems vienu metu nukrenta sparnai. Tūksnačiams drugelių. Ir tada jie šliaužioja, raižo krūtinę. Sušikti kirminai. Landžioja po tavo sušiktą sielą, kasa tunelius, kuriais teka pagieža ir pyktis.

Aš matau, pagaliau aš matau. Aš matau ir jus sėdinčius prieš mane. (Kreipiaisi į žiūrovus) Idiotiškas  kaukių balius. Gražūs kostiumai, gražios suknelės. Visi tokie gražūs, išdidiūs, orūs. Nuostabūs žmonės esate. Ne, aš rimtai, jūs nuostabūs.
Tokie visi pasitempę, mylintys. Juk mylit, savo vaikus? (Scenoje po triūsikais pasirodo fausto tėtis)  Taaaaip. Mano tėtis irgi mane myli.
Kiekvieną dieną myli vis labiau. Ir labiau. Ar ne tėtuk? Jam reikia vis daugiau jėgų, kad mane mylėtų. Pamažu jis pavargsta mane mylėti. Matot – laikyti rankoje lazdą ir su ja talžyti mane reikalas rimtas. Kad ir kokia didelė meilė, ji pamažu praiena, o aš galiu nusiiridenti į lovą. Geriau jau jis manęs nemylėtų.
Jūs pone, matau irgi mylit savo vaikus, juk taip. Kasdien paklausiate kaip jam sekėsi? Jūsų sūnus aišku atsako gerai. O jums gerai, kad jam gerai. Galite toliau žiūrėti judančius paveiksliukus tv ekrane. O jūsų sūnus gerai jausdamasis paislenda po kaldra ir tarsi maldą kartoja žodžius, „kad geriau nebūtų gimęs“. Malda ima nebeveikti – tada visu garsu užsileidžia pačią sunkiausią roko muziką „LINKIN PARK“ ir giridi, kaip jūs šaukiate: „eik gultis mažas išsigimėli“. O jūsų sūnus neina gultis ir netildo muzikos. Jūs įsiuntate, vienais apatiniai pašokate iš lovos ir ieškote kur mėtosi lazda. O ieškoti nereikia. Tarpduryje pamatote, mažąjį Faustuką, kuris laiko rankoje jūsų lazdą, tuomet jis atsigula ant grindų, stipriai užsimerkia ir leidžia jums jį mylėti.
Pavargęs po dienos ir po vakaro darbų, pavargęs nuo meilės, jūs einate miegoti ir taip kasdien išgyvenate savo rutiną. Argi ne taip?
(Scenoje pasirodo mama) O mama, nuostabioji mylinti nanyte! Jūs juk mylite savo vaikučius ir linkite jiems gero? Juk taip. Tik tie kavili nevykėliai nežino kaip ką daryti. Bet užtat labai gerai, kad jūs žinote, ką daryti! Jūs neleisite jiems suklysti! Švelniai prikabinsite seilinuką ir sukramtysite kiekvieną jų problemą, kiekvieną gyvenimo kąsnį, kurį jie turėtų patys atsikąsti. Dar daugiau – juk jūsų vaikai tokie kvaili, jie nežino ko nori, bet gerai kad jūs žinote, ko jie nori. Mažasisi Faustukas nori studijuoti ekonomiką, jis nenori būti panašus į savo girtuoklį tėvą.
„Tu visai kaip tėvas! Sušikta tėvo kopija. Dink iš akių ir nebegrįšk daugiau! “
Po tokio geros dienos palinkėjimo mažasis faustukas gali išeiti pasivaikščioti į parką. Į vienintelę saugią vietą, kur jis gali pabėgti nuo viso pasaulio, nuo visų bėdų, nuo visko. Į savo gamtos šventovę. Ir sutikti ten Vagnerį ir Margaritą........
Sušikta, plaukuota, smirdanti ranka nekarpytais juodomis panagėmis nagais lendanti man pro gerklę. Iki alkūnės. Bandanti išrauti tai, kas liko.
III. VEIKSMAS
(Scenoje po Fausto monologo lieka Mama ir Tėvas)
M – girdėjai parazite, ką sūnus apie tave šneka, ar girdėjai gyvuly? Kaip tu taip gali? Negana kad man gyvenimą suėdei, pažiūrėk ką iš mūsų sūnaus darai.
T. Per daug šneki, per mažai dirbi – atnešk alaaus man.
M – Pažiūrėk į Faustą, pažiūrėk į jį, ateik Faustuk čia, matai koks mūsų sūnus, tu kaltas kad jis nesveikas, nebijok, viskas bus gerai, mamytė tavim pasirūpins.
T – Motin, attstok nuo vaiko.
M. Juk viskas gerai Faustuk, neklausyk, ką tas išsigimėlis šneka, mes išvažiuosm iš čia ir tada viskas bus gerai, vaikuti, apkabink mamytę.
T – Uždaryk žabtus, o kai aš uždarysiu – vėl žliumbsi.
M. Neisklausyk šito Faustuk, viskas bus gerai. (Uždengia ausis)
T. Ko nesiklausyk? Ko nesiklausyt? Kaip tavo močia tau knisa smegenis?
M. Ach aš knisu, o kas prieš dešimt metų pragėrė mūsų namą? Ką kas? Gal aš? Ar aš? Kas pokerį lošdamas prarado mano tėvų namą ir dabar kaip kokie ubagai grūdamės  vieno kambario bute? Ar aš?  Ar aš kalta? Gyvūly? Ko tyli? Ko tyli? Nebeturi ką pasakyti?
T. Su tokia dūra gyvendamas dar ne tiek gert turėčiau.
M. Ach su tokia dūra? Girdi Faustuk, aš jam dūra, nu palauk tu, svolačiau, tu dar pamatysi? Aš tuoj tau, tuoj tau policiją iškviesiu. Prisigėrei čia ir išsidiirbinėji. Nu palauk tu svolačiau, gyvuly.
T. Padėk telefoną
M. Na palauk gyvuly, tu svolačiau
T. Gražiuoju sakau – padėk telefoną ir nustok čia dramas kelti.
M. Aš tuoj. Alio pareigūne, čia skambina
(Vyras nubloškia žmoną nuo telefono)
T. Tu ... aš tave tuoj taip...
M. Matai faustuk, ateik čia, matai ką tas gyvulys daro. Visia neprognozuojamas – psichinis, uždaryti tokį! Matai ką jis padarė, pažiūrėk, kokia mėlynė liks, kaip aš rytoj į darbą. Svolačiau tu, išsigimėli, gyvūly, kaip tau negėda, moterį taip.
T. Pasigarsina televizorių (girdėti kaip mama toliau jį keiksnoja ir per teliką rodo kokią nors nesąmonę. Telikas senovinis šilelis galėtų būti nepsalvotas)
    F. (Išsitraukia ausinuką, susiranda LININ PARK‘ų dainą, tada sulig ta akimirka kai įsideda į ausis, scenoje visu garsu pasigirsta daina. Faustras šoka, dainuoja nat viršaus, laksto po sceną dūksta. Dūksta ir jo tėvai, mėto daiktus vienas į kitą, ginčijasi, žmona kumščiuoja vyrą ir pan. Faustas šokinėja aplink tėvus irgi juos kumščiuoja, šokinėja, dūksta, atrodo, kad jam smagu)
(Tada išsiima ausinukus iš ausų ir girdėti, kaip jis išstaugiau paskutinį dainos posmelį, kuriame sudėta visa jo neviltis ir apmaudas. Tėvai suklūsta, pasižiūri į Faustą, prieina prie jo paismetę)
F – Skirkitės – prašau Jūsų, jums nebereikia būti kartu, maldauju jūsų palikite vienas kitą ramybėje.
M – Šeimos griovėjas – šito iš tavęs neistikėjau!
T. Atrodo auklėjom, bt turbūt pr mažai lazdos buvo.
M. Bet ir įžūlumas pienburnio aiškinti mums ką daryti? Tėvai visia nebeina susitvarkyti su juo.
T – nustok motinai akis draskyti, tuoj pat atsiprašyk
F. Prašau – skirkitės
T  -  ne... šito jau užteks. Nešdinkmis iš šių namų ir negrįšk daugiau.
M. O aš dar užtariau tave. Vešim gydyti tave, daugiau mes taip nebegalim Pažiūrėk į ką mes su tėvu per tave pavirtom.
T. Jei neturi ką pasakyti tylėk – žiūrėk – močia verkia, dink iš akių kol lazdos nepaėmiau.
Čiuožk pasakiau
M. Ką mes blogai padarėm...
T. Nieko tokio, motin, nusiramink, ateik čia. Viskas gerai tššššš, nusiramink.
IV. VEIKSMAS
F – Jeigu ne aš juos – tai jie mane! Atkišu apatinį žandikaulį – aš žvėris, kuriam priklauso žudyti silpnesnius. Aš medžiotojas tykantis grobio. Jau per daug jų priviso – tų sugedusių supuvusių gyvenimų. Aš žvėris – atkkšu apatinį žandikaulį ir pro sukąstus dantis košiu visus jūsų sušiktus vardus. Sugniaužiu kumštį dar stipriau. Man skauda.... Viduj... Gerklėj... Krūtinėje. Spaudžiu dar stipriau ir jaučiu tuoj tuoj tuoj tuoj viskas sprogsssssssss............
M – Faustai, kas tau?
F – Nieko.. nieko tokio.. man viskas gerai.. Akimriką buvau nustojęs vaidinti, bet štai aš vėl čia.
Ponios ir ponai, kaip šiandien jaučiatės? Ar ne puikus šiandien oras?
M- Tu man gąsdini..
F – Aš tave gąsdinu? Ar aš tave gąsdinu?  [Paima už plaukų ir atsuka jos veidą į savo]
M – Faustai, man skauda, tu išprotėjai!
F – Aš dar niekad nemačiau šitaip aiškiai.
M – Man skauda..
F – Ponios ir ponai, tik šiandieną, Akcija! Už pusę kainos Jūs pamatysite svetimą skausmą! Tik šiandien! Laiminga minutė, per kurią jūs galėsite išvysti net du agonijos kamuojamus paauglius!
M – Faustai!
F – Štai, prieš mane jūs matote aklą kačiuką, kuri šiuo metu patiria fizinį skausmą. Jai skauda, matote? Ji gyvena savo skausmu ir apmaudu, tačiau dar kol kas nemato Jūsų...
M – Faustai, tu nesveikas!
F – Margarita, atsimerk! Atsimerk pasakiau. Aš noriu kad tu pamatytum! Atmerk savo sušiktas akis! Jie čia, jie visur čia ir čia ir čia ir čia!
M – Kas tie jie?
F – Jie – jie visi įsitaisę savo minkštose patogiose kėdutėse, mintantys tavo ir mano skausmu. . Ateik čia Margarita, aš matau, jiems reika daugiau. Daugiau atvęs ir manęs! Jaučiu, kad ši scena ima blėsti, žiūrovai ima nerimauti... [ stipriau suima už plaukų Margaritą]
M – Kokie žiūrovai!? Kokia scena?
F – Ateik čia! Jei reikės, atvilksiu tav už plaukų ir tol murkdysiu tavo veidą į žemę, kol tu pradėsi matyti!
M – Ką matyti, Faustai? Aš tave myliu, bet tu visia pamišai!
F – Kol pamatysi juos. Mes sušiktas teatras. Teatras. Tu ir aš esame mėsa – du mėsos gabaliukai, užkandis prie alaus. Iškart po mūsų visi jie eis prie televizorių ir atrajos šitą nevykusį mūsų spektaklį. Kai kurie galbūt apsivems atpažinę save. O priešais esančioje vėmalų krūvoje vėl pamatys save – tuomet dar kartą apsivems. Ir taip be galo. Štai kaip žmonės bendrauja.
M – Faustai, žmonės yra geri, tik tu to nematai.
F  - Aš matau Margarita, dar ir kaip matau! Matau, kaip kasdien man išvemia „labas rytas“, nusišypso, palinki geros dienos. O tada smarvė, vėmalų smarvė ir tas pats, ką tik geros dienos linkėjęs veidas sako, kad aš nesveikas.
M – Ką tu matai Faustai?
F – Matau apsimetinėjimą. Aš visur matau teatrą, labai nevykusią` pjesę, kurios žiūrovai nori kraujo!
M – Kokie žiūrovai?
F – Va šitie, visi tie, kurie čia susirinkę.
M – aš nieko nematau.
F – žiūrėk atidžiau!
M – Nieko nematau
F – Žiūrėk!!!
M – Man skauda.....
F – Žiūrėk pasakiau! Jie visi nori, kad aš tave užmuščiau...
M – Faustai!?
F – Nesijaudink, nei vinas iš jų to nepasakys – jie dresuoti. Jie nuslopino savo gyvuliškus instinktus. Jie daržovės augančios tetaro kėdžių..
M – Faustai, čia nieko nėra!
F – Jie yra čia ir jie taip gerai dresuoti, kad jeigu aš pamėginčiau tave nuskriausti, jie tuojaus pat užsidengtų veidus, arba išeitų laukan. Arba ne – jie imtų kalbėti apie orą ir apsimestų, kad nieko nevyksta.
M- Kas dresuoti, ką tu kliedi?
F – Aš žvėris. Aš laukinis žvėris, aš nepasiduosiu dresūrai. Atkišiu apatinį žandikaulį, nusitaikysiu į labiausiai sužalotą, beveik supuvusį ir nieko vertą gyvenimą ir dantimis išdraskysiu jį!!
Taip! Aš medžiotojas, o mano aukos supuvę gyvenimai. Tavo gyvenimas pūva Mrgarita. Tu jau imi smirdėti! Pažiūrėk į visus čia susirinkusius grobuonis. Nejau duosi jiems ko jie nori? Nejau atiduosi jiems savo skausmą ir sqavo gyvenimą? Bėk su manimi, margarita? Bėk ir medžiok su manimi. Mes būsime šito sušikto pasualio sanitarai naikinantys puvėsius. 
[Faustas išeina]
M- Atsiprašau, atleiskite man. Ar čia yra kas nors? Ar mane kas nors girdi? Ar mane kas nors stebi? Ei jūs ten, ar girdite mane? Ar yra čia kas nors? Aš nieko nematau, bet jūs, va, jūs galite man pasirodyti? Nagi, juk Faustas sakė, kad jūs visi čia? Ar yra kas nors? Aš nebenoriu vaidinti – paisordykit man!
[ Pasirodo ir užlipa ant scenos žiūrovas iš salės]
[ Margarita šoka su juo, glosto jį]
M – Tavęs nėra, čia nieko nėra. Tu netikras, tavęs nėra. Eik iš čia, atstok, tavęs nėra. Aš tavęs nematau, aš nieko nematau. Aš noriu būti aklas kačiukas! Atstok, paleisk mane! Tavęs nėra. Tu neegzistuoji! Aš laiminga! Aš labai laiminga! Aš tokia labai laiminga!!! Dink iš mano gyvenimo. Aš juk laiminga. Aš laiminga, Aš laimingiausia pasauly, aš pati laimingiausia pasauly – [ vis tylėja, kol galiausiai į kuždesį pavirsta]
V. VEIKSMAS
[ Scenoje Vagneris skaito, varto knygą ir ruošiais kažką rašyti. Jam už nugaros pasirodo Faustas. Vagneris jo nemato. Faustas tarsi pėdsekys uodžia orą ir tyko grobio. Galų gele puola Vagnerį ir ima jį smaugti iš nugaros]
F – Laba diena, mielas drauge!
V – Faustai – čia tu?
F – ne  - aš anglijos karalienė – malonu susipažinti!
V – Faustai, paleisk mane, man trūksta oro.... [ ima kosėti]
F – Žiūrovams tai patinka! Kur plojimai, negirdžiu jūsų plojant, nagi? Bejėgė žuvelė žiopčiojanti ant kranto ir  dideliais gurkšniais gaudanti orą. Besistngianti padaryti ką nors prasminga. Apgailėtina! Girdi mane? APGAILĖTINA!
V – Faustai, man trūksta oro...
F – Man taip pat trūksta oro – čia krūtinėje tiek daug visko, man taip skauda kad aš.......... Aaaaa!
[ Vagneris smeigia tušinuku faustaui į akį. Faustas raitosi agonijoje, staugia iš skausmo, po to ima juoktis]
Na, kas taip elgiais su senais draugais? Atiduok man tušinuką Vagneri?
V – niekad – nesiartink tu gyvuly!
F – Vagneri, aš tau nieko nepadarysiu... Mes juk draugai..
V – Traukis Faustai, nenoriu tavęs nuskriausti!
[ Faustas prisiartina, Vagneris smeigia dar kartą. Faustas pakyla, atsttato krūtinę ir drakart žengia. Vagneris ima karštligiškai badyti Faustą, vėliau mušti jį kumščiais. Faustas guli ir juokiasi, Vagneris supanikavęs pabėga.]
F – Šaunuolis Vagneri, išlindai iš savo patogaus gyvenimo – tu dar turi vilties – Šaunuolis Vagneri...
VI. VEIKSMAS
[Pasirodo psichiatrinės gydytoja su slaugiumi. ]
F – Dieve- tu mane suradai! [ bučiuoja rankas] Ir angelą atsivedei [ žiūri į slaugių]
G – Atplėšk jį nuo manęs.
F – Aš taip tavęs laukiau  - kasnakt meldžiau kad numtu mmano skausmą, o mano Dieve, tu toks gražus
G – Faustai – aš gydytoja.
F – Taip – sielų gydytoja. Aš taip tavęs laukiau, dabar mes amžinai būsim kartu.
G – Atplėšk jį nuo manęs!
S – Pone, tuoj pat atsikabinkit – jūs turite eiti su mumis.
F – O ar negalim tieisiog skristi? Kaip jūs ten darot? [Pasigirsta Aleliuja daina. Faustas šoka baletą pagal Aleliują]
S – Baik išsidirbinėti! [ Parbloškia Faustą ant žemės.]
G – Jam visia blogai, bijau kad jau nuo dabar šitas atvejis mūsų turtas.
F – Pas jus ten danguj, ten labai balta ir gražu! Ir ten pas jus danguj ten yra labai daug gerų žmoniųųų. Jie visi ten labai labai geriiii, nes geria labai labai geras tabletes! O patys geriausi – tie, kur pririšti prie stalų. Jie nedaro visia nieko blogo. Jiems ir tablečių gerti nereikia. Juos maitina elektra. Pridedate pre smilkinių keletą plokštelių ir pacientai „pataisyti“. Jūs ir mane suremontuosit? Juk taip?
Juk taip, ponas dieve? Ponas sušiktas dieve! Jūs turite tokią teisę – jūs visagalis! Prišerkite mane narkotikų, kad nieko nejausčiau, nieko nematyčiau ir kad būčiau jums patogus. Nagi, pone Dieve, meldžiu jūsų.
G. Ach tu išsigimėli – dar išsidirbinėsi? Atjunk jį!
[ Slaugius smogia faustui per kaklą ir šis atsijungia].




II DALIS

I. VEIKSMAS
[Veiksmas vyksta psichiatrinėje. Ligoniai baltais marškiniais, tačiau kiekvienas turi sau charakteringų detalių.]
[Gydytojos kabinetas – Faustas be sąmonės – ima po truputį atsibusti – gydytoja jį žadina ir ima kalbinti]
G – Taigi taigi – ką mes čia turime? Muštynės mokyklos stadione, muštynės valgykloje, muštynės muštynės muštynės... Mokytojos įžeidinėjimas, nuogo kūno rodymas viešose eerdvėse – kodėl taip elgiesi Faustai?
F – Aš privalau taip elgtis.
G – sąrašas ilgas. Jį tesia agresyvus elgesys su savo mergina, draugo užpuolimas, psichologinės prievartos naudojimas? Taip tu privalai elgtis?
F – Aš privalau taip elgtis.
G – Ką pasakei biologijos mokytojui? Po pokalbio su tavimi jis išėjo iš darbo, paliko šeimą namus – tieisog pabėgo?
F – Aš pasakiau jam tiesą.
G – tai kas dedasi tavo galvoje nėra tiesa Faustai – čia yra blogis, kurį reikia gydyti, kurį aš galiu išgydyti.
F – Aš privalau taip elgtis.
G – ar tau liepia taip elgtis? Ar tu girdi balsus savo galvoje?
F – Aš girdžius avies balsą galvoj, tiesą sakant tas balsas labai panašus į jūsų, daktare. Toks šaižus mekenimas..
G – Faustai, aš perspėju tave
F – va va teisingai – būtent tas, tas pats avies balsas
G – Faustai aš bandau su tavimi gražiuoju
F – Vėl jį girdžiu!
G – Faustai
F – Ar jūs negirdite jo gydytoja? Įsiklausykite ką ta avis sako?? Nejau negirdite? Būtent dėl tokių avių aš taip ir elgiuosi..
G – Šito jau pakaks – manęs tu nįžeidinėsi!
F – ar bent kartą girdėjote, ką jūs sakote? Kaip jūs kalbate? Kodėl jūs taip kalbate? Pažvelkite  į save, jūs esate profesionali gydytoja, kurios pacientas esu aš – nenormalus paauglys Faustas. O pažvelkite į save? Jūs drebate iš įsiučio? Man atrodo, kad Jums reikia pagalbos, leiskite daktare – aš galiu jums padėti – jei tik jūs man leisite?
G – Būk savo vietoje, Faustai, nieko tu nesupranti! Čia mano toks gydymo metodas.
F – Joks gydytojas nekalbaapie metodų naudojimą su savo pacientais. Apie tai kalbama tik su kolegomis. Mano metodas – girdėti ir matyti! Siūlau ir jums pamatyti.
G-tai tu, Faustai, matai ir girdi mane kaip avį?
F – būtent! Matau pradedate suprasti! Jūs esate avis, kuri mekena be jokios reikšmės. Jūs nepadėjote ir nepadėsite nei vienam pacientui jeigu neleisite mums jums padėti. Mekenti gali kievienas dundukas, bet leisti pažinti tai kas slepiasi viduje tik vienetai. Būkite mano drauge?
G – Faustai – čia tau ne pažinčių klubas. Grįškime prie mūsų pokalbio temos. Kokius dar garsus be avies girdi?
F – Jūs nieko nesupratot..
G – Ar tau kyla nors nuskriausti ką nors?
F – Jūs visia nieko nesupratot.
G – Ar tave vaikystėje mušė tėvas?
F  - Jūs nei trupučio nenutuokiat kas vyksta..
G – Ar jus seksualiai išnaudojo Faustai? Ar kas nors jus...
F – Aš pabandžiau. Aš tikrai pabandžiau. Bet jūs negirdit ir nematot manęs?
Jūs nieko nematot. Niekas manęs nemato.
G – Faustai – reaguok į mane, aš tau užduodu klausimus!
F – kam tie klausimai jei jūs nelaukiate atsakymų?
G – faustai – čia aš uždavinėju klausimus.
F – [UŽSILIPA ANT STALO] O aš esu medžiotojas, atkišu apatinį žandikaulį, stipriai sugniaužiu kumštį. Imu garsiai kvėpuoti, man trūksta oro, man skauda čia krūtinėj, viduj, gerklėj. Dar stipriau sugniaužiu kumštį, nusitaikau į labiausiai sužalotą beveik supuvusį gyvenimą. Nusitaikau į artimiausią šalia manęs esančią, apgailėtinai mekenančią aviį
G – Padėkit man, parašau, greičiau!!!
F  - ir dantimis išdrąskau labiausiai supuvusį gyvenimą.
G – Prašau!! Gelbėkit!
[Įbėga slaugius, suleidžia jam raminamųjų, faustas nerimsta, musitosi, sodina jį į  vežimėlį, pririša prie jo, užkemša jam burną]
[Gydytoja drebėdama pasimetusi išeina iš scenos]
II. VEIKSMAS
Scenoje KS muša apeiginį ritmą. Viduryje VPV, kuris staugia muistosi ir leidžia visokaiusisu garsus. Aplink jį pagal būgnų muziką šoka BSV. Tai tarsi šamanų apeiginis šokis. Tuo pat metu ji rūko pypkę, duoda jos užsirūkyti ir KS, tačiau šis ima kosėti. Kurį laiką vyksta tasai ritualas. Vaikas prie vežimėlio staugia, eina iš proto... tuomet BSV priena prie jo, suima jį už veido ir įdėmiai pažiūri jam į akis, jis pamažu nurimsta, nustoja staugti ir tylaii kažką savo kalba murma.
KS – Ar ne paprasčiau būtų jį tiesiog nušauti? Padaryti Headshot  (counter strike balsu pasako)
BSV – Tikrai nori jį nušauti? Juk daržoves reikia valgyti, o ne šaudyti. Gal suvalgom jį?
KS – Tai aš jį nušausiu, o po to galėsim suvalgyti.
BSV – Žmogus yra daržovė. Kai jis ilgai negauna saulės šviesos ima vysti. Tu Kaunteri irgi esi daržovė, tu irgi greitai nuvysi. Nudvėsi kaip mūsų draugas vežimėly. O tada aš tave nušausiu – ar gerai?
KS – mano level‘is aukštas dar  aš  dar tik 17 lygy, žadu tempti iki kokių 70.
BSV – čia gyvendami mes daugiau 18 neištempsim. Aš dūstu čia. Tuojau ir mane reikės nušauti. Ar padarysi tai dėl manęs Kaunteri Straikai? Ar nušausi mane, jei aš pavirsiu panašia į jį?
KS – bet tu juk Bėganti su vėju, tau viskas gerai, aš nežinau. Man gali neužtekti šovinių. Aš galiu nepataikyti ir tau skaudės. Aš nenoriu kad tau skaudėtų. Tau jau ir taip skauda..
BSV – man ir taip skauda.
KS – bet mes galim užsidėti skydą. Yra toks kostiumas, turi nužudyti šimtą beast‘ų ir tada kai tavo lievelis yra 236 tu gali nusipirkti tą apsaugą ir tada tavęs niekas nebegali usžeisti.
BSV – [prieina prie KS ir duria pirštu stipriai jam į pilvą]
KS –  [susileidžia ant grindų iš skausmo] pamiršau aktyvuoti, va dabar bandyk.
[BSV duria dar kartą, KS vėl susileidžia]
Nespėjau įjungti, bet va dabar pabandyk, aš pasiruošęs – manęs niekas negali sužeisti.
[BSV dar kelis kartus smeigia jam į šonkaulius, KS vėl ussilidžia]
Va, dabar įjungiau dvigubą skydą, bandyk dabar, dabar niekas manęs nebegali sužaloti. Joks suskis iš 12B klasės, laukiantis manęs mokyklos tualete. O ten mokyklos tualete man iš nosies kraujas ima bėgti. Per kiekvieną pertrauką ir ten mokyklos tualete aš ten rašau. Ten nat žemės bėga kraujas o aš ten ant žemės rašau, kad esu freakas, kad esu išsigimėlis. Kai tampu freaku, tada jie mane paleidžia ir nuplauna man veidą. Tualeto unitaze. Ten kai aš užrašau kad aš išsigimėlis, ten tada jie mane nuprausia sušukuoja ir paleidžia. Ten aš neturiu dvigubos apsaugos. O va čia turiu, - trenk man dar kartą.
BSV – eik miegoti Kaunteri. Tau reikia pailsėti ir tada tavo apsauga veiks. Padaryk keletą atsilenkimų, žinok, tada tavo skydas sustiprės.
KS – aš ir taip stiprus, man beliko tiktais bosą įveikti ir būsiu visą perėjęs.
BSV – visą gyvenimą?
KS – taip.
BSV – O ar žinai kas yra bosas? Ar žinai ką turi įveikti?
KS [purto galvą]
BSV [ Kandžiai, bet maloniu balsu] Tu juk žinai... bosas yra tas freakas, tas išsigimėlis!
KS [ purto galvą]
BSV [Agresyviau] bosas yra išsigimėlis, kuris snargliojasi krauju ir žiūrėdamas į veidrodį mato šlapią snarglių dėmę.
KS - ne ne ne, aš ne freakas, aš aš turiu skydą, aš turiu šautuvą, aš galiu aspiginti
BSV – tu kovoji prieš save Kaunteri Straikai. Tavyje yra tas išsigimėlis kurį reikia užmušti, užmušk jį ir išsilaisvink Kaunteri. Nagi greičiu
KS – ne, ne, ne
BSV Naggi trenk jam, smok iš visų jėgų, kad paliktų tav ramybėj ir daugiau niekad nebešliaužiotų kaip koks šliužas apsisnargliavęs kraujais – trenk jam! [ provokuoja]
KS – [Ima daužyti save. Tai išgirdęs atbėga slaugisu su sesele, sutramdo  KS suleidžia jam vaistų ir ištempia iš scenos BSV. ]
BSV -  Aš noriu bėgti su vėju, man reikia vėjo, naujo stipraus vėjo gūsio. Daržovė be saulės nuvysta. Aš vegetuoju. Gal geriau nušaukim jį, juos abu, mus abu, mus visus? Gal geriau nušaukim? Žalios salotos ant jūsų pietų stalo daktare? Ką manot? Daržovės.. sušiktos daržovės mes..
III. VEIKSMAS
BSV – [dainuoja eilėraštuką, nuolat kartoja kažkokį liūliuojantį lopšinišką eilėraštuką, kaip „mano batai buvo du“ bet labiau į temą, išgirsta, kaip daromos durys...]
Vėjo, man reikia vėjo – prašau, palikite praviras duris, prašau jūsų! Aš noriu bėgti su vėju aš dūstu, man rekia vėjo.
Vėjo? Naujas vėjas? Čia?
[Ima tamsoje dairytis, apgraibomis ieškoti fausto, galų gale randa jį]
Man reikia vėjo, vėjo, kuris nuneštų mane toli toli nuo čia. Vėjo su kuriuo bėgiodama neliesčiau kojomis žemėmis, kuris pūstų su manimi ta pačia kryptimi!
Kuo tu vardu? Ei tu, atsipeikėk!
F – Faustas, aš vis dar Faustas. Prieš jiems man suleidžiant vaistų buvau [ energingai pasako] FAUSTASSSS!, o dabar aš tik [palėgusiai] Faustas.
O kas tu tokia?
BSV – aš Bėganti su Vėju. Mano genties vadas taip mane pavadino.
F – Tu indėnė?
BSV – Taip!
F – o kodėl tu ne raudona?
BSV – nes aš ne raudona indėnė.
F – aaa
BSV – O už ką tave čia? Taip..? pas mus?
F – Už tai kad tėvas mane mušė, kad kyla noras skriausti ir kad seksualiai priekabiavo prie manęs [JUOKIASI]
BSV – visuomet jie taip.
F – O tave už ką?
BSV – Už bandymą skrsiti. Vieną vakarą atsidariau balkoną. Pūtė toks švelnus vėjas. O aš norėjau užmiršti, užsimerkti ir nematyti to, kas kambary, to kas buvo vakar, to kas bus rytoj. Norėjau bėgti su vėju. Tik vienas mažas žingsnelis nuo balkono krašto ir aš skrendu, aš bėgu, aš bėgu su vėju!
O tuomet skausmas, ramybę ima drumsti duagybė šviesų, garsų, sirenų ir štai – aš jau bendrauju su šiomis žaviomis baltai apsitasiusiomis būtybėmis. Sveikas atvykęs į rojų Faustai. Ar galiu aš būti tavo angelas?
F – AR velnias turi savo angelą? Man sako, kad aš blogis?
BSV – čia turi. Čia jau seniai nebėra dievo ir blogis čia neturi veido. Čia esame tik mes. Tokie mes, kokie esame. kAsdien pažįstame save iš naujo.
Faustai – gydytojai man sako, kad tavęs nėra, kad aš tik įsivaizduoju, kad su tavimi kalbuosi, bet tu juk esi?
F – aišku esu! Pažiūrėk į mane!
BSV – Na, taip... aš matau Tave, bet Kaunteris irgi tavęs nemato.
F – Kaunteriui reikia naujų akinių (juokiasi)
BSV – O kaip visi tie žmonės, kuriuos aš matau?
F – vadinasi tu matai juos?
BSV – na taip! Va matai ten sėdi toks juokingas dėdė – aš jį praminiau ponu išdidžiuoju, pažiūrėk kaip jis laiko smakrą iškėlęs aukštai. Va – dabar kai apie jį kalbu, jis pradėjo nerangiai musitytis.
Faustai, ar tau nekeista, kad jie visi čia sėdi, ramūs, stebi mus – tyli – nieko nesako.
F – Arba pažiūrėk štai į tą ten kampe sėdinčią ponią [ improvizuota kalba apie žoūrovus, sėdi ant scenos krašto ir komentuoja juos – tarsi įsilieja į mirusiųjų pasaulį].
BSV – man čia panašu į teismo posėdį. Kaltinamoji Bėgantis su Vėju – teismas jus pripažįsta kalta, už tai, kad gydytojas seksualiai priekabiavo prie jūsų, už tai, kad iššokote pro langą, už tai, kad jūs sugriovėte savo tėvams gyvenimą. Jūs nuteisiama iki gyvos galvos kalėti šiame rojuje iki kol kaip daržovė nuvysite.
F: Pone Faustai – Jūsų prakilnybė teismas kaltina jus agresyviu elgesiu ir išsišokimais. Jūs nepaisote aplinkinių nuomonės ir nesutinkate daryti, ką liepiamas. Jei su jumis blogai elgiais – jūs taip pat atsakote ir toks elgesys yra netoleruotinas. Už tai aš jus iki gyvos galvos įkalinu šiame baltame rojuje.
BSV: aš pradėjau juos matyti po to įvykio – tada kai žengiau pro balkoną - jaučiausi tokia vieniša. Nuo tos akimirkos aš niekuomet nesu viena. Kartais norėčiau kad jų nebūtų, kartais norėčiau kad jie manęs nestebėtų. Kartais norėčiau būti savo paties šeimininke.
F – atrodo, kad jie stebi mus, laukia mūsų klaidų, laukia kol mes kąą nors ne taip pasakysime, laukia kol mes susimausim. O tada išgirsim pasimėgavimo pilną balsą „Juk sakiau. “, „Pažiūrėk kaip nusivažiavo“, „degradaai“. Jie kaip avys – kurie prižiūri mūsų gyvenimą. Mes jiems priklausom...
BSV: o paskui jie nutaiso susirūpinusį veidą ir siūlo psichologinę pagalbą: D (juokingai graudu)
[Scenoje pasirodo Kaunteris Straikas]
KS – ps, Bėganti su vėju, ps, ps, ps.
BSV – kas yra Kaunteri?
KS – Su kuo tu kalbi?
BSV –Su  Faustu, jį čia ką tik atvežė.
KS – faustu? Bet čia juk nieko nėra. Bėganti su vėju – tu vėl jį matai?
BSV –jis vėjas – jis bus mano vėjas. (Faustas pradingsta) Vėjas dingo...
KS – maniau kad aš vėjas, maniau kad bėgsi su manimi.
BSV – kaunteri, Kaunteri, tave gi nušauti reikia
KS – a taip, buvau jau pamiršęs, bet..
BSV – Kaunteri, mes turime šansą, mums reikia pabandyti, ar tu padėsi man?
KS – žiūrėk, aš atsilenkimų padariau... mano skydas sutiprėjo!
BSV – Žinau tai. O dabar apie reikalus. Kiek valandų?
KS – pusė trijų.
BSV – gerai – lygiai trečią, kaip visuomet susitinkame prie vežimėlio – turėk būgnus. Gal šįkart mums pavyks.
KS – bet Bėganti su vėju, kas bus jei mums pavyks? Tu išvyksi su juo?
BSV – na.. turbūt..
KS – o ka su manim bus?
BSV – tu tapsi geriausiu būgnininku šitoj sušiktoj šaly! Užkariausi visą pasaulį!
KS – tikrai taip manai?
BSV – svarbu ne tai, ką aš manau, o ką tu manai?
KS – na turbūt..
BSV – koks turbūt?
KS – na lyg ir taip..
BSV pabandyk man tu neišgarsėti ir aš plikomis rankomis tave...
KS – gerai, aš tau padėsiu!
BSV – eik pasiruošk, jau beveik trys.
IV. VEIKSMAS
(Vėl vyksta ritualas – tik šįkart daug efektingesnis – garsesnė muzika, garsesni būgnai – BSV ir Kaunteris labiau įsijautę. Į sceną, į žiūrovus atsuktas Faustas pririštas prie vežimėlio – jis musitosi staugia, negali ištrūkti. Prieš tai buvusiame rituale nėjo iki galo suprasti kad ten faustas – o db kortos atidengtos. Scenoje pasirodo Mefistotelė – lipšniai prisigretina prie Fausto ir ima jį erzinti ir ironiškai su juo kalbėtis.
M- Mesfistotelė
F – Faustas
M – Regis kvietei mane meiluti?
F – (kažką rėkia)
M – (Atlieka kažkokius tai judesius ir sustabdo visus ant scenos judančius veikėjus – nutyla muzika, pakliūvama į kažkokią keistą erdvę)
Mano mielas Faustai – argi ne žavi šioji akimirka – aš ją sustabdžiau specialiai tau.
Ką pasakysi?
F – (Kažką rėkia)
M – Faustai – kodėl nekalbi su manimi? Juk nemandagu taip klykti ir draskytis?
Žmonės kalba – kad tave velnias apsėdo? Tai juk baisu? (Su ironija)
F – (toliau skeryčiojasi)
M – Aš tau padovanojau žinojimą Faustai – aš tau atvėriau akis – tu galėjai matyti ir ką tu su tuo matymu padarei?
F- (murma kažką)
M- Taip Faustai – tu bandei pasakyti kitiems – tapai pats nelaimingu ir skaudinai kitus. Mano mielas Faustai – jau nuo senų laikų žinojimą žmonės velniu vadina. Nepatogi tiesa – štai kas yra blogis, kurio visi kratosi. Aš esu tavo ir visų kitų blogis. Malonu, kad bent tu mane išgirdai.
F – (musitosi)
M – Taip jau atsitinka, kai su velniu kortomis žaidi. Sužaidžiam dar kartą? Iš to, kas liko?
(Atriša Faustui burną)
F – Tai kad aš nieko nebeturiu.
M – Taip Tu teisus – tu nieko neturi. Iš ko nori žaisti?
F – Jeigu aš laimiu – Tu mane paleisi?
M – gerai – sutinku, o kas bus jei aš laimėsiu?
F – tu nelaimėsi.
M – n o jeigu?
F – (juokiasi) Tu    ne lai mė si.
M – Šaunuolis Faustai – gera buvo partija.
Aš čia daugiau nebereikalinga.
F - Gėris ir blogis čia neegzistuoja – čia šiame pasaulyje esame tokie kokie esame. Maži, dideli, mylintys ir nekenčiantys, griaunantys ir statantys – ant kortos statntys viską, svajojantys vieną dieną tapti lengvesni už plunksną – visiškai besvoriai ir pabėgti iš čia.... (atgyja Bėganti su vėju)
BSV – ir pabėgti iš čia su vėju! (Abu atsisveikina su žiūrovais) ir dingsta iš scenos.

(Scenoje lieka sustingęs Kaunteris Straikas – pasigirsta iš užkulisių balsas autoriaus, tokio renginių vedėjo, kuris pristato Kaunterį Straiką.)
BALSAS – Ir štai scenoje nepakartojamas ir nesustabdomas būgnų meistras Kaunteris Straaaaaikas – jis išvarys jus iš proto. Kalbama kad mušdamas būgnais jis šoka su velniu – gali jį prikviesti ir išvaryti – taip tai jis – vienintelis ir nepakartojamas – pasaulinio garso žvaigždė – KAUNTERIS STRAIKAS!!!)
(Efektingas būgnų pasiordymas, nusilenkia žiūrovams ir spektaklis baigiasi)
2012-10-12 03:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-14 10:41
Svoloč
Labai gera pjesė. Puiku. Tik man nepatiko, kad pakeitei Mefistofelį į Mefistofelę. Pirminis variantas buvo geresnis, aštresnė intriga, su dvigubu užtaisu ir daugiaprasme potekste.
O visa kita ore.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą