Metaliniam narve užrakinsim tave,
Neišleisim šią naktį į laisvę.
Nes už lango lietus, nes ten liko tiesa,
Ta kurios tu girdėt neįpratęs.
Metaliniam narve už tų grotų sunkių,
Tik pasąmonė tavo miegos,
Leiskim jai pasidžiaugti ramybės metu,
Ji tiesos šianakt nesužinos.
Metaliniam narve, ten kur skausmo nėra,
Šaltis tik surakina ir baimė.
Gniuždo sielą neramią beprasmė tyla,
Nes šianakt mes tavęs neišleisim.
Galbūt kvaila gulėt metaliniam narve,
Nematyti kaip leidžiasi saulė.
Bet saugiau pasilikti kapų tyloje,
Tegul kūną sukausto vienatvė.