Judėjimas

Neturiu nei durų nei langų,
Bet iš manęs vis išjuda
Kažko tuntai
Tarytum lyg minčių
Tačiau nesugalvotų ir nepasakytų

Tarytum lyg mačiau net vieną sapną
Biedną ir su lazdele
Pakrūmėje parkrito
Palaižė jį šuva
Palijo ir ištirpo ir liko tiktai bala
Iki kitos nakties
Kol vėl vienam gūdžiam sapne

Kažkas išeina vis tolyn
Tarytum auga, o gal tik skęsta
Miriade dulkių iš sukritusios šaltos žvaigždės
Dabar ir šviesmečius jau apskaičiuoja
Ir greit tenai keliaut pradės

Suras gal net tašką pabaigos
Jei nepatingės
Ir vis tik lis ir lis
O paukščiai kiaušinius padės

O iš manęs išeina tarytum kas
Toks vienišas ir keistas ir klaikus
Nebereikia jam manęs
Ir aš nusisuku
Kas bus tas bus