Aš išraižysiu tavo mintyse plunksninius debesis.
Erdvius ir tokius lengvus.
Kad pakilę į viršų jie pasiimtu mus išdidžius nykštukus.
Ir aprašysim ilgomis žinutemis dangų...
Ir kas per baisumas širdyje vyksta!
Kad apačioje viso pasaulio žmonės matytų,
Jog gyvenam ne dėl to, kad vienatvėje zyztume!