Rudens lapas

Kaip lapas rudeninis margas aš esu
Blaškomas, draskomas vėjų, bei žmonių
Tačiau spalvotas, žaismingas ir judrus
Emocijomis kartkartėmis nudažantis kitus.

Rausvas žalsvas gelsvas rudas...
Kitiem gal dėl to tik ir gražus..
Bet vat užtenka rudeninio oro
Ir patampu murzinas, šlapias ir šlykštus.

Nubruktas kur į kampa, suspardytas guliu
Primirkę mano spalvos grindinio purvų.
Guliu va vienas tarp daugybės, o gal kažkur ir tu?
Į dangų niūrų, kuprą, iš lėto, abejingai vis lenkiu
Telaukiu kada pasidengsiu pirmuoju žaižaruojančiu šerkšnu.