Revereansais, nusilenkimais

Revereansais, nusilenkimais
Jau įžeidžiau ne vieną
Žmogų. Arba pamaloninau.
Tai lyg justi malonumą,
Uostant saldžiai kvepiantį
Gėlelės gyvą kūną.
Kai gaivuliškumas virsta
Lyg garas iš pirties
Ir jį norisi pajusti
Visu savimi, visa
Sustabartėjusia esybe.
Nepaprastai karštą dieną
Papučia vėjas,
Pamalonindamas įkaitusį
Veidą, drėgnas nuo prakaito
Rankas, kojas, krūtis,
Visas duobeles esančias
kūne. Gera.