Ilgesys

Ilgiuos aš kartais, vasaros naktų, tyrumo vėjo,
kaip seka pasakas mama, geroji fėja,
Juk viskas taip gražu aplink ir miela,
norėčiau šiandien dar sugrįžt į tą vaikystės kiemą.


Priglausti žandą vaikišką prie jos pečių,
akimirkai vienai, vardan senų laikų,
bet gaila laiko, niekam iššvaistyto,
pamilo ją žemelė saulės nudažyta.