kažkas man pasakė
kad rudens apskritai nebūna
ėmiau ir patikėjau
kad niekada nesėdėjome
parke ir neskaičiavome
kiek vonios plytelių
prireiks mano naujajam namui
link Sirijaus žvaigždės
bet truputį žemiau
nei Marsas
niekada nenorėjau
atsiplėšti
pernelyg toli nuo žemės
net įsimylėdama
net rūkydama
net liesdama ministrui
ranką
bet dabar
kai žinau, kad rudens
apskritai nebūna
neturiu priežasties
ir kraustytis
ten
kur manęs nepasieksi
ten kur nebus galima auginti
šuns
nes nebus kur jo išvedžioti
ten kur neva keliauja
sielos
ten kur miega po
prekybos centrus
besitrankančių moteriškių
protas
ten kur užknisa tie dalykai
kurių nėra žemėje
tokie kaip
tamsos galybė
nesikraustysiu ten
kur nežinau ar yra lapių
ar jos gyvena rezervuaruose
ar yra parkų
ar kyla elektrinės ir falai
ar miršta kokios nors sausos
šalies vaikai
ar gašlūs seniai laižosi lūpas
žiūrėdami į jaunutę
pušaitę
ar ten yra pušaičių
ar ten yra gašlių senių
ar ten yra ramentų
ar ten naktis nuo dienos
skiriasi spalvomis
ar nuotaika
ar ten mane išduos
mylimas vyras
nesikraustysiu
ten
kur gali egzistuoti ruduo
nes derėtų
visą Tave
prisiminti