Ar tu tiki, kad man kasdieną gera?
Kiekvienas rytas ir naktis žavi.
Balta žuvėdra rūką kai kedena,
Sparnais mojuodama kažkur toli, toli.
Ir kai lietus nuplauna miesto dulkęs,
Rudens lapus nuplakdamas kaskart.
Ir kai laukuos nukasus drėgnas bulves,
Pavargęs kūnas prašo atsigert.
Džiugiausia būną, kai alyvos žydi,
O baltos obelys nusėtos pumpurais,
Net ir tada kai speigas sniegą lydi
Lediniais ir nelūžtančiais nagais.
Jazminas skleidžia intymiausia kvapą
Kieme, prie lango, suputojusia laja.
Kaip Bacho muzika įtraukia į verpetą
Pušų ošimas ir griaustinis lietuje.
Kodėl nepajėgia manęs suprast pasaulis,
Kad viskas miela ir taip nuostabiai gražu?
Ne tik tada kai leidžias jūron saulė,
Bet ir kai žvaigždės supas po klevu.