Išleisk

2.

Mane
vakaras išvarė -
per balas, arimus
ir sutemus
vėlai prie stalo -
pasipuošus
juodom raidėm
Mirtis - prisės
ir baikšti valanda
prisės ir susinarplios,
kaip siūlai - keliai
ir susijungs - du galai -
Gyvenimas ir Mirtis
ir užmigs saulė
ir užsidengs
lyg užuolaidom -
debesimis dangus
ir mėnulis paslėps
savo rūškaną veidą`
ir užsiliepsnos - Viltis,
užsiliepsnos -
Prapultis
ir pražys
kaip saulės - moterys -
chirurgų rankose
ir chirurgai -
visi trys -
įsimylės tave
ir vidurnakčio
aušroje, kaip saulė -
išmintis apvalės
ir kaip sniegas tirps,
ir Mirtis - nematys,
kaip tuokiasi gandrai
virš kraigo.

O vidurnakčio
tyloj ir mėnuo
prisės
ant akmens
ir saulė
išbluks ir mėnulis
rusens ir visus -
iš kaimų, miestų
į miškus sukvies -
naujam rytui
atėjus.

Ir laukai, miškai -
vedasi mane
ir krinta lapai
į kelių, takų -
pravertas burnas
ir pražysta -
nusėtas strazdanom -
tavo veidas,
o aš, tarsi Pelenas -
į tą rudeninę, auksinę -
pavasarinę urną
ir mano saulė
užges
ir aš, vidurnakčio tyloje -
praversiu -
dangiškas langines.