Rašyk
Eilės (72037)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







(bandymas demaskuoti demaskuotą)


Lietuviški herojai į kuriuos rikiuojasi ir lygiuojasi mūsų mentalitetas ir identitetas, vertinami ir eksploatuojami kasdienybėje nelygiareikšmiškai ir nelygiavertiškai.
Istorikų atliktas tyrimas atskleidė, kad labiausiai mūsų istorinę savimonę audrina Vytautas Didysis ir vienintelis karalius Mindaugas, ir suprantama, kad jie to yra nusipelnę savo darbais, bet herojus Nr. 3, o kas jis yra, spėkite?
Tadas Blinda, kas dar nežinojote.
Taigi, dabar, kaip sakė toks Serebriakovas iš A. P. Čechovo dramos „Dėdė Vania“ – „pakabinkite, taip sakant, savo ausis ant dėmesio vinies“, nes imsimės dekonstruoti, šį personažą Nr. 3.
Darysime tai nerimtai, bet su rimtais argumentais, kad ironija atrodytų įtikinamesnė ir solidesnė, kad ja remtųsi į sensacijas palinkę snobai ir kitokie vakarėlių nabobai. Paprasčiausiai, imsimės perrašyti istoriją, nes kiekviena karta turi tokią pareigą, jei norite ir teisę.

Pagrindinė mūsų tezė yra ta, kad Tadas Blinda, buvo tikrasis mūsų atgimimo šauklys ir jo suformuota programa, veikla ir gyvenimo būdu, mes remiame savo egzistenciją šiandien.
Tiesa, mes sakome, kad Tadas Blinda tyčia buvo sukurtas, trumpos nerašytinės tautos atminties (amžininkų prisiminimų) ir dviejų bajorų entuziastų, siekusių surasti herojų, kuris būtų suprantamas ir priimtinas kiekvienam neraštingui „šiaudinės pastogės“ gyventojui.
Taigi, nei Basanavičius, nei Kudirka, nei juo labiau Daukantas pabudino mūsų tautą, o „svieto lygintojas nuo Luokės valsčiaus“ – Tadas Blinda.

Pradžiai padarome nedidelį ekskursą, kad pasakytume (tiems kas tiki vaizdais, o ne raidėmis) kas buvo Tadas Blinda.
Rima Praspaliauskienė monografijoje: „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“, pateikia pilną Kauno gubernatoriaus rašto kopiją Vilniaus generalgubernatoriui, kuriame minima labai tiksliai, kaip 1877 metų balandžio 22 dieną Luokėje įniršusios minios buvo užmuštas „Luokės valsčiaus valstietis, gretimų apylinkių didžiausias vagis ir arkliavagis... “
Taigi, personažas aiškus, ties juo būtų galima dėti riebų brūkšnį, kaip yra padėta ties Raudonkrūtiniu, ar Lygnugariu ir pamiršti, bet pamiršti neišeina, nes Tadas Blinda mūsų mentalitete yra patapęs herojumi, ar personažu Nr. 3.

Personažo reabilitacija, mito kūrimas prasidėjo tada, kai rašytoja Lazdynų Pelėda ėmė rinkti žmonių prisiminimus apie jį ir kartu su Gabrieliu Landsbergiu – Žemkalniu sumanė parašyti veikalą, lietuviškai, mėgėjiškai scenai. Abiem nepavykus rašyti, tą padarė garbusis teatro patriarchas.
Pjesė, dienos šviesą – sceną išvydo jubiliejiniais Tado Blindos žūties 30 – aisias metais būtent – 1907 - aisiais. Ją suvaidino „Vilniaus Kanklių“ draugijos trupė ir nuo to laiko prasidėjo Tado Blindos mito ėjimas į tautą, į tautos smegenis, o kartu ir į garbingų tautos herojų trejetą. Trejybę.
Dabar galime drąsiai (ir nerimtai) sakyti, kad jis tapo svarbiausiu nacionalinio atgimimo personažu, lietuviškos (kovojančios) savimonės budintoju ir formuotoju, nes savo „programoje“ (kasdienėje veikloje) nurodė priešus su kuriais reikia kovoti – pirmiausia, tai dvarininkai (su jais atkūrus valstybę pirmiausia ir buvo susidorota, per vieną iš radikaliausių žemės reformų Europoje, per kurią „dvarininkai, kaip atskirai paimta klasė ir buvo sunaikinta“, ne prasčiau negu sovietinėje Rusijoje, tik nenaikinta fiziškai, o ekonomiškai, jei norite razbainikiškai – atimant žemę).
Antras priešas buvo žydas, ir su jais buvo susidorota, kai lietuviai pateko hitlerinės Vokietijos okupacijon.
Be to „mirštantis svieto lygintojas“ (politinis, kovos testamentas), minėtoje dramoje nusako ir įpareigoja, kaip turi elgtis „kovojantis politinis elitas“, nes pasišaukęs čigoną ir paskelbęs jį savo įpėdiniu ir kovos tęsėju, pareiškia: „Neapleisk mano Uršės (Tado Blindos žmonos vardas dramoje – mano J. K.) ir jos giminių! “
Šeima yra aukščiausia vertybė, jos negalima pamiršti, štai kodėl mes taip norime išlaikyti tradicinę šeimą, nes tai yra irgi jo priesakas.
Štai mums ir pavyzdys, kodėl dabar be jokių skrupulų giminės darosi biznį iš valstybės „švogerių šalyje“, nes taip Blindos buvo prisakyta.
Tiesa buvo bandymų ir paskelbti įpėdinį per prezidento rinkimus, bet pirmas rimtas bandymas nepavyko, tik dėl to, kad įpėdinis matyt neatitiko tautos lūkesčių, arba prastai buvo pasiūlyta (o kas mums iš to?).

Visos šios idėjos lietuvių tarpe buvo propaguojamos per mėgėjų teatro rengiamus vaidinimus ir buvo kalte kalama į galvą kas yra priešai ir koks turi būti lietuvis – ateinantis iš niekur – pro langą, iš papečkės, bet mitriai iškraustantis kišenes. Be to žinant ano meto publikos suvokimą ir imlumą, reikia neabejoti, kaip tai buvo paveiku ir įtikinama, nes yra buvę atvejų, kai, tarkim, per „Amerika pirtyje“ spektaklį, trobos šeimininkas įsižeisdavo ant vaidintojų, kai šie imdavo peikti pjesės personažo ūkį. Savininkas nesigaudantis situacijoje eidavo ir kumščiais ginti „savo gyvenimo“, įsileido man į trobą, o šie nieko nematę ką kalba, kad tvoros išvirtę ir panašiai.
Taigi, kaip netikėsi „doru razbaininku“?
Beje drama buvo pastatyta ir profesionalių aktorių, ir nepriklausomos Lietuvos laikais ir sovietmečiu.

Taigi, sovietmetis.
Čia toliau kuriamas naujas Tado Blindos personažas, mažai paimant iš dramos, gal tik priesaiką ir čigono personažą, bei vestuves, bet jis „kaip svieto lygintojas“, atitiko sovietinės ideologijos reikalavimams, be to valstietiška kilmė irgi turėjo imponuoti.
O kad vagis, tai juk nieko tokio, politinei santvarkai, kurios avangardas – proletariatas, pasak „klasiko“ F. Engelso „yra pasmerktas vogti“ (kas netingi gali apie tai pasiskaityti, minėto autoriaus knygoje „Darbininkų padėtis Anglijoje“, visai tingintiems nurodau puslapį -  p. 122-123).
Kas čia tokio, jeigu atvirai yra kraustomos ponų kišenės, arba rimbu įkertama į sėdimąją, kada daugelis „išsijuosę“, nešė, tempė, vilko ir kitaip kombinavo socialistinę nuosavybę sau.
Viename anuometinės sovietinės Rusijos teatre, spektaklio scena, kai pagaunamas toks velkantis iš gamyklos namo dėžę kažkokios produkcijos, aiškino, kad „aš nevagiu, nes aš iš savęs sau nešu, nes socialistinė nuosavybė yra kaip ir mano“. Tam net terminas buvo sukurtas – socialistinės nuosavybės grobstytojai, pabrėžiu – grobstytojai, ne paprasčiausi vagys.
Tai kaip tokiam T. Blindai netapti „kultiniu“ ir visuotinai mėgstamu, jeigu personažas toks savas, savo gyvenimo būdu ir net kalbėsena ir jausena...
Atitiko ir sovietinį mentalitetą plėšikėlis.

Dabartinė Tado Blindos reanimacija dar labiau paaiškinama ir suprantama.
Sudėjus viską į vieną daiktą, išanalizavus rinką ir nustačius didelę herojų paklausą ir stygių, buvo galima jausti didelį pelną, dėl to buvo galima net namą savo užstatyti.
Dėl personažų Nr. 1 ir Nr. 2 juk niekas taip nesistengė – „Geležies diena“ – taip ir nebuvo pastatyta, o čia su Nr. 3 viskas „lengvai ir greitai“.
Toliau, jau viskas paprasta, žinant kad mes labai pakantūs esame visokiems aferistams, vagims ir kitokio plauko šuleriams (nors Vytautas Didysis pagal savo veikimo pobūdį galėtų būti ir „aferistas“ iš didžiosios raidės, nes viską kelis kartus praradęs atgaudavo su kaupu, nedaug šiandien yra tokio plauko veikėjų), reikėjo paimti labai gerai „žinomą produktą“, įpakuoti jį naujai ir pateikti dar su psiaudopatriotiniu užtaisu, tuo užsigarantuojant, kad tam tikro lygio mokytojai (neatsilaikantys prieš reklamos klipmeikerių kerus) entuziastingai ves savo mokinius į kino teatrus, pažiūrėti „istorinio filmo“, neužduodami sau ir savo mokiniams klausimo – „apie ką filmas? “.
Kaip gaila, kad jau kadaise yra pastatytas filmas „Arkliavagio duktė“, koks galėtų būti „Tadas Blinda. Pradžia“ tęsinys, vykstantis kokiais nors 1893 metais, kur nors apie Kražius, pajungiant knygnešius, tiesiog būtų galima nukonkuruoti net patį pirmtaką pagal surinktus litus.

Taigi, išeina, kad personažas Nr. 3 ir yra tikras vagis, nes jis net ir miręs sugeba vogti sau nepriklausančią šlovę, kaip gyvas būdamas vogė arklius ir kitus smulkesnius paprastų valstiečių daiktus, bei pinigus. Čigonas, reikia pasakyti savi misiją vykdo puikiai.
Gerbėjams belieka laukti ir prie kalendoriaus, bei DVD disko netolimoje ateityje prisidėti marškinėlių, kepuraičių, ar dar kokių nors kasdienių apyvokos daiktų (bitų, botagų ir panašiai).
Gal kokia nors nusikaltėlių grupuotė pasivadins Tado Blindos vardu, arba įsisteigs politinė partija, juk turim valstiečių, lenkų, rusų, turėjom moterų partijas, nes pas mus ir užsiėmimas, ir tautybė, ir lytis gali būti supolitizuotos, net iki partinio lygmens.
Velniop Che, imkim Tadą Blindą, mūsų personažą Nr. 3, tegu jis būna drąsios tautos flagmanu, kelyje į tarptautinį mūsų įvaizdžio įtvirtinimą!
2012-09-27 20:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-01 22:06
Juodvarnė
Pirmasis sakinys - sunkiai suprantamas dėl praleistų skyrybos ženklų. Einam toliau. Vytautas Didysis ir karalius Mindaugas sugretinamas su Tadu Blinda. Toliau - citata iš "Dėdės Vanios". Pripažinkite, ne itin intriguojanti įžanga.

Toliau - ne itin nuoseklūs pamąstymai, šiek tiek primenantys senelio iš Simpsonų pasakojimus.

Beje, kodėl tokio tipo pamąstymuose apie lietuvišką mentalitetą būtina pabrėžti, kad Mindaugas buvo vienintelis Lietuvos karalius? Rašinys yra lietuvių kalba. Kiekvienas bent keletą klasių baigęs lietuvis ir taip žino, kad turėjome tik vieną karalių, kad nebuvome monarchinė valstybė, kad buvome pavergtų valstiečių tauta. Kopdamas išsilavinimo laiptais lietuvis sužino, kad, būdami vargingi valstiečiai, neištobulinome jokios srities meno, kad keletu šimtmečių atsilikome nuo Vakarų kultūros, kurios taip ir nepavijome. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių žmogaus sąmonė, kuri iš prigimties yra linkusi į mitus ir mitologizavimą, susikūrė Tada Blindą. Taip, visuomet gerai kvestionuoti mitus. Bet ar mūsų šalis turi daugiau argumentų, be tautinės savimonės(kuri daugeliu atvejų neatsiejama nuo Vytauto Didžiojo, Mindaugo, Tado Blindos, Maironio ir pan.)žadinimo,kodėl lietuvis turėtų joje likti? Kokių OBJEKTYVIŲ, protu pagrindžiamų argumentų turime tam, kad išsaugotumėme visus tris valstybės komponentus? Panašu, kad turime tik legendas. Galima jas paneigti, parodyti, kokios jos primityvios, keistos, netinkamos XXI amžiui. Dažniausiai taip ir yra. Bet ką vietoj jų pasiūlysime liaudžiai?

Šiaip ar taip, balą rašau ne už turinį, o už raštingumą, temos vystymą, stilių ir kt. Tad 3.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-01 11:13
bibliotekininkė
:) Smagu man jūsų tekstus skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-28 15:04
Le Hawk
Zmones VISADA piktinosi ir piktinasi neteisybe, todel Blinda ir panasus personazai 100 kartu labiau gerbiami uz visokius elitinius karalius ir kunigaikscius - viskas labai paprasta. Ponu ir klaraliu niekas nemyli, o jei "myli", tai nebent del naudos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-28 13:41
gunta
iki "ekskurso" paskaičiau, iki žodžio EKSKURSĄ, bet nesutinku su išsakytais teiginiais, kad taip yra, gal todėl, kad į Tadą Blindą žiūriu, (į tokio prototipo reiškinį) ne kaip į budinantį tautą, o kaip į revoliucijos (revoliucija reiškia perversmą) subrendimą, būtų ne Tadas, būtų Matas, o jei mato nebūtų, tai atsirastų Lukas ar kokia Žana-Dark... (ne?, sakot Lietuvoje moteris ne?.. nu ne, tai ne, bet jei ne Tadas tai koks Vincas atsirastų, TIK TADA, kada laike yra jau subrendusi revoliucija-perversmas įsigyvenusiai tvarkai, įsigyvenusiam valdymo periodui.)

štai jei Tadas būtų vienas, kaip koks Kalanta, nieko jis prikėlęs nebūtų, taip?, o kada įsigyvenusi santvarka pradeda byrėti, kada Aplink tada, toje santvarkoje atsiranda dar daug daug neturtingų, (driskių liaudiškai tariant) o ne driskiai, kaip inkstai taukuose negali jų gerovės paremti, ir ji tik driskiška gerovė, jie sukyla. Liaudis - kaip avinų banda, žinoma linksta ten, kur yra varoma. kur ją varo - ten banda ir skuodžia; tai gi, Tadas buvo, ne vienas. ir driskių buvo aplink jį - daug. Matyt ponai blogai valdė, kad tiek vargstančių tame valdyme atsirado, driskių. Matai, kada Kalanta susidegino, (Romas), tauta nemiegojo, susikaupus tylėjo ir žodžio apie jį nepasakė, jis buvo vienas, Kalanta, ir per valandą laiko, mokyti ne driskiai, psichiatrai, išsilavinę žmonės, sukurpė jam psichiatrinio pobūdžio patologiją, taip? per valandą laiko, kada ir kūnas sudegė - neapklausi, nei fizinių negalių ar patologijų, na nelabai nustatysi.... arba tiesiog,  nenustatysi - nediagnozuosi. viskas sudegę; o nustatė diagnozę, per valandą laiko nuo įvykio; kada jos nebuvo,. ir žmogus tas nebuvo psichiatrinėse ligoninėse gulėjęs, ar dispanserizuotas; tik chop, staiga, ir susidegina, o jam paukšt, ir diagnozę parašo, kad jis nesveikas psichiškai, tokioje geroje Tarybinėje Lietuvoje; tai gi, suvarė ir tuos psichiatrus, (o jie ką? miegodami nustatė diagnozę? buvo kvaili, ir juos taip mokė psichiatrijos mokslo vadovėliai?..), ka?.. Jie ligą Kalantai, per valandą laiko, po įvykio, o tauta tada tylėjo, budriai tylėjo...  (užmigęs koks, jei būtų ką vapėt link jo teigiamo pradėjęs, būtų irgi psichiatrinėje atsiradęs greitai,  kaip durniukas, o durniaus kalbos yra netiesa, JO? o gal ir visiškai lobotomiję jam būtų padarę, tai yra būtų psichiniu ligoniu mechaniškai padarytas, ir jau  nebesuvokęs nei kas jis, kur jis, ir kas yra žmogus, ir kas yra santvarka, ir kas tautybė, o kas dangus. Prisimink Pedofilijos Bylą. Ir Grybauskaitės vizitą pas Amerikos lietuvius.)
Tai gi, Blinda tautos nebudino, o jei nebūtų pribrendusi revoliucinei santvarkai - nes driskių vargšų jkoje jau daug, nebūtų Blinda nieko ir nuveikęs; tokie dėsniai jau yra. Paprasčiausiai, tokie dėsniai; taip?

Kas liečia jūsų išsakytą mintį, kad turi teisę keist ar iškraipyt istoriją?.. (kaip jūs ten reiškiatės) , na sąlyginai galima pasakyti ir taip, kad turi, tačiau tai jau nebus istorija. Juk istorija yra, istorija, ir jei ji melaginga, tai jau ne istorija, o melas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-28 08:51
mahil athal nadrach
geras pavadinimas, ypačiai mūsiškės erdvės kontekste (kažkodėl poetą nr.3 prisiminiau) :)
įdomus darbas, agrikolnas ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą