Žolinės

Supasi ežero nendrės,
Plaukia gulbės į erdvę, -
Jos stebuklingai gražios,
Sukasi vandeniui čežant...

Vėlų rugpjūtišką vakarą
Nendrių pūkais užsiklosiu,
Volungių skausmas ašarom
Tekės seno beržo tošim.

O laikinumo trapumą
Į  poezijos aukurą keisiu,
Nesuteptas žemės rūbas
Viršūnėje ąžuolo skleisis.

Žolinės kvepia žolynais,
Lydim į Dangų Mariją,
Vakaras nuneša rytą
Į naują žiedų karaliją.