Nauji keliai

2.

Slegia dangaus
žemos lubos
ir debesys
kaip lupenas
o manęs laukia -
priaugę kerpės
prie akmenų
lyg prie manęs
priaugę, laukia moterys
laukia - girti veidai,
manęs laukia
lyg arkliai -
palaidi jausmai,
jausmai - sudygę,
pražydę
tarsi avietės, mėlynės,
o tas nuospaudas,
tas nuoskaudas
ir tuos akmenis -
sieros rūgštimi
įtryniau

O tas plotas
žuvėdromis
lyg atvirukais
užklotas ir kerpėm -
užklotas, anekdotais
apaugęs plotas
lyg būtų ir mūsų
paminklų dirbtuvė
lyg bedantė burna
prasižiojus
lyg būtų
atsirišę batų raiščiai
ir viršum žilvičių, ąžuolų,
ne debesys sėdi,
o dulkių kalnai plaukia
ir manęs laukia
ir man padėti
niekuo negali -
tuščias seifas
ir byra iš jo,
ne pinigai, grūdai,
o sumauti,
niekingi skaičiai,
o priešpilnio naktys
visas atsargas
supleškino
ir mane, mano melą
pakorė,
išdulkino,
kaip meškiną

ir paliko
ant kaktos žymę -
nauji keliai,
nauji jausmai
ir gailestis -
dar negimęs,
o žmonės
mina šieną, minko molį
ir mano - akmenis tašo
o mano žuvėdra - girta
ir lyg palaužtais sparnais
vyrų, moterų
girta sutartinė
ir šypsos saulė
išleista iš maišo
ir juokiasi, šaiposi saulė
nubridusi į tolį,
o netikėtai
užėjęs lietus -
dulkių, spirito
kalnus žada
ir alaus marias, žada
šampano, vyno
vandenynus žada,
o mano juodraščiai švarūs
ir sąžinė švari
ir save ir mane
prieš vakaro srovę
stumia -
ryto žaros.