Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
Pradėk, jaunuoli, nuo pradžių,
Sakyk, ar švarios tavo rankos?
Ar nelietei jaunų širdžių?
Lietei? Todėl tavoji šitaip trankos.
Ar į ką nors žiūrėjai? O nereikia!
Žiūrėjai? Ji žvilgsnio tavo vengė?
Todėl pamėkliškai paklaikęs
Vis stoviniuoji prie mergaitės lango.
Paklausiu dar rimčiau tavęs:
Ar niekam nieko nežadėjai?
Žadėjai? Tai prapuolę mes!
Tu viską jau ant aukuro sudėjai!
Širdis ir akys, pažadas ir lūpos...
Save jau pamiršai, o ji neteko visko.
Kai rytą pakaruoklio kūnas supos,
Skaidri mergaitės ašara sutvisko.
2012-10-13 16:02
Makabriškas (blogąja prasme. o dar jei įsivaizduotume jį dainuojamą...) moralistinis tekstas 1,1
2012-10-10 21:58
Tikras klasikinis romansas, tik dainuojamas kitu stiliumi. Buvo smagu skaityti.
2012-09-26 14:32
Tiktų ir prie džeržgiančių gitarų, ir prie akustinės gitaros bei dzinguliukų (prie laužo), ir groteskiniam urban-folkui. :)
2012-09-25 10:45
man patiko
2012-09-24 23:00
O pirmoji ir trečioji strofos YPAČ paveikios :]
2012-09-24 22:59
Juodas jumoras. Būna ir kraupesnių dalykų. Bet kaip konkursui visgi gal per žiaurus.
Nors iš esmės tas junginys "Tai - aš" gali atspindėti ir tokį "aš" egzistavimą. O ne tarkim ir to paties kartais gėrio iliuziją. Dainuojamoji poezija per brūkšnelį socialinė :))
bet tam renginiui šis netiktų. o kaip kūriniui/eilėraščiui duodu absoliutų PENKETĄ.
2012-09-24 12:40
Oja,- pakaruoklis!
2012-09-24 11:19
Pradžioje galvojau, kad jus panelė motytoja, bet paskui...?:)
2012-09-24 10:07
čia kaip teismo salėje kokioje ir kvota, ir krata ir nuosprendis ir bausmės įvykdymas...
2012-09-24 09:36
Truputį kraupoka. Reiktų prieš dainuojant išprašyti silpnų nervų klausytojus.
2012-09-24 07:51
Asmenybių (įvairiausių), nesugebančių valdyti savo jausmų jausmelių vežimo, psichofiziologinės tragedijos vyksta, bet kuriame metų laike, tai kur čia ta rudeninė "pakaruoklio" fantazija? Toks laikmetis atėjo su ponijos sukurta savivalda - duonos (bent kieno uždirbtos) ir reginių, kuo kruvinesnių. Tik tokia matosi gyvensena ir poetinė kasdiena - antrojo galo aprūpinimas "meilėmis".
Vieni ašarojančius pakaruoklius kabina, kiti (pav. RUDENĖ) ant briedžio ragų bent kruviną rudenį iškelia. Nepaprastai "žavi", "jausminga" poetavimo maniera... Cha...
2012-09-23 23:13
bravo. Net tuos kelis nepasirodžiusius rime skiemenis užmiršau pabaigoje... Šaunus darbas.
2012-09-23 22:40
čia tik mano nuomonė,bet pakaruoklė būtų labiau tikus
2012-09-23 22:33
ei,taip negalima:)visą kūrinį pagautas geros nuotaikos lingavau,kračiau galvą,netgi krūpčiojau.ypač man patiko,kad vadinai personažą "jaunuoliu" ir neabejoju,kad tai ypač patiks garbesnio amžiaus skaitytojams:)žodžiu viskas buvo taip linksma,gera ir lyg iš dangaus nukrenta pakaruoklė su ilgiausiu sąžinės šniūru ant kaklo.žodžiu apgavai.bet gerai labai skamba