skruzdės

Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.

Senstu. Aš stoviu pasirinkimo stotelėj
Dėl visokių nonsensų buvo griaunami keliai
Bet supūvęs aš, ir niekad negalvojau
Kad jausmai taipogi gali negailėt šių kojų
Griaunamos senai, pasekmė juodosios tulžies
Kofeino sistemą stipria arbata užlies
Suplyšęs, be batų, bet kur cinikas dingo?
Ryšius nutraukiu saldaus rugsėjo gėdingo

Kankintis nenoriu, mylėti nemoku, niekas neišmokė
Aš tarsi pirmokas, džiaugiuosi tik broku
Antrokas gaunantis stipkę, bet mažos tos lėšos
Siela pastipus, lengvai nupjaučiau jum riešus
Sau pats nepavydžiu širdies mažo dydžio
Nesieju aš vilties mažom dalelėm ryžiųų
Svajonių neturiu, nežavi paryžius
Netikri vyzdžiai neatlaiko šio skrydžio

Emocijos be ryšio, aš niekad nesugrįšiu...

Po kauke ciniko, po kauke ciniko kaip minimum
Jaučiuosi paralyžiaus astralu minimu
Širdį mindo mintys, tuoj mane sumindys
Opposites attract. Kol dar remiu aš grindis
Yesterday įtužęs, Tomorrow Never Comes
Nors slepiu aš tūzus, ar mano nata ta taps?
Ar sutaps likimai, a, ar pabaiga čia pat?
Ar galėsiu jai kuždėti, myliu... muziką? kasnakt

Emocijų liūne kai guli tomulis
Nesuprastas jis kliūna, žmogus jis mėnuly
Kaip išmatuoti man tūrį sielos palėpės
Neturiu laiko, aš tyloj pasislėpęs
Rankų labirintus vaikas plienu tikrinęs
Psichopatas, suicide silence, lievas - įsitikinęs
Niekinu ir gimines, insomniją aš myliu, nees
Į masyvius labirintus ji mane išveš

--------------------------------------
Aš pats nežinau ko noriu, netaikau aš į standartus
Išvažiavęs kraujo brolis, ir jausmai šie kartūs
Piktas aš skruzdėda, bet juk mažiausios pačios
Skruzdėlytės vidų ėda, širdžiai deda pančius